Legioneliozė. Vienas pavojingos ligos atvejis praėjusiais metais buvo diagnozuotas ir Jurbarke

Legioneliozės protrūkis Vilniuje priminė, kad šia reta ir pavojinga liga galima susirgti bet kur. Pasirodo, praėjusių metų vasarį buvo diagnozuotas vienas legioneliozės atvejis Jurbarko mieste. Ši liga buvo diagnozuota 77 metų Jurbarko miesto gyventojui, gyvenančiam daugiabutyje. Vyras į ligoninę paguldytas su plaučių uždegimui būdingais simptomais, tačiau ištyrus jam buvo diagnozuota legioneliozė, tai „Mūsų laikui“ patvirtino Visuomenės sveikatos centro Jurbarko skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Valiokienė, patikinusi, kad minėtam jurbarkiečiui viskas baigėsi gerai – vyras pasveiko.

A.Valiokienė patikino, kad tada buvo operatyviai iškviesti laboratorijos iš Klaipėdos specialistai ištirti daugiabučio, kuriame gyveno minėtas vyriškis, gyvenamosios vietos vandenį, bet jokio pavojingos ligos užkrato ten nerado. Kur vyras užsikrėtė legionelioze, t.y. užkrato šaltinio tada taip ir nepavyko rasti.

Pasak A.Valiokienės, tai buvo pirmas ir vienintelis diagnozuotas legioneliozės atvejis Jurbarko krašte jai dirbant apie 40 metų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje šiais metais užregistruoti trys legionierių ligos atvejai. Pernai legioneliozė diagnozuota vienuolikai šalies gyventojų. Specialistai primena, kad viena pagrindinių legionierių ligos profilaktikos priemonių yra tinkamas karšto ir šalto vandens temperatūrų režimo palaikymas.

Legioneliozė – plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia Legionella bakterijos. Maždaug vienas iš dešimties susirgusiųjų šia liga miršta. Šios bakterijos plinta per vandens dulksną (aerozolius), dažniausiai dėl netinkamai prižiūrimos ar sukonstruotos vandentiekio sistemos. Legionella bakterijos dauginasi 20 – 50 laipsnių Celsijaus temperatūros vandenyje, o aukštesnėje nei 50 laipsnių temperatūroje bakterijos gyvuoja, tačiau nebesidaugina. Legionella bakterijos žūva, kai vandens temperatūra pakyla virš 65 laipsnių. Legionelioze galima užsikrėsti įkvėpus bakterijomis užteršto vandens dulksnos. Liga nėra perduodama vienam žmogui nuo kito ar geriant vandenį. Šios ligos yra visai nesudėtinga išvengti, jei nuolat būtų palaikoma ne žemesnė 50 laipsnių temperatūra visuose vartotojų čiaupuose.

Svarbu atminti, kad užkrato kilmė – vanduo ir nebūtinai iš krano bėgantis vanduo. Bakterijos gali pasklisti ir iš kondicionierių, kuriais drėkinamos patalpos.

Liga pavojingiausia dviem amžiaus grupėms – vaikams, kurių imunitetas dar nesusiformavęs, bei garbaus amžiaus žmonėms, kurių imuninė sistema jau nusilpusi; rūkantieji, asmenys, sergantys cukriniu diabetu, lėtinėmis plaučių ligomis, onkologinėmis ligomis ir esant kitoms ligoms, sukeliančioms imunosupresinę būklę.

A.Valiokienė patikino, kad žinios apie legioneliozės protrūkį Vilniuje ją išgąsdino, ir specialistai atidžiai seka informaciją. Priminsime, kad kovo 10 dieną, penktadienį, Vilniuje dėl kelių daugiabučių vandens sistemose nustatytos taršos Legionella bakterijomis paskelbta ekstremali situacija. Pirmadienį vyko Vilniaus miesto savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdis, kuriame sprendė, kaip elgtis toliau.

 ULAC skelbia, kad Legionella bakterijoms daugintis palankiausia vandens temperatūra 20-45 ºC. Legionella bakterijos nesidaugina žemesnėje nei 20 ºC ir aukštesnėje nei 60 ºC temperatūroje. Pirmuonys, nuosėdos, rūdys, dumblas, biofilmas (biologinė plėvelė) pagerina sąlygas Legionella bakterijoms daugintis. Legionella bakterijos gali daugintis karšto ir šalto vandens sistemose, vamzdžiuose, kur pilnai ar visai neteka vanduo, purvinuose, korozijos apimtuose vamzdžiuose, dušuose ir čiaupuose, vandens šildytuvuose, guminėse žarnose. Kiti galimi infekcijos šaltiniai – Legionella bakterijomis užkrėsti fontanai, gydomosios vonios, baseinai, tualetų bakeliai, vandens garų kondensatoriai ir kt. ULAC specialistai skelbia, kad paleidus karštą vandenį, po 1 minutės karšto vandens temperatūra čiaupuose turi būti ne mažesnė kaip 500 C. Šalto vandens čiaupuose vandens temperatūra turi būti mažesnė kaip 20 0C, nuleidus vandenį 2 min. Esant mažesnei nei 50 ºC temperatūrai sudaromos palankios sąlygos vandens sistemoje apsigyventi bakterijoms. Vandens nukenksminimo būdai parenkami atsižvelgiant į kiekvienos sistemos ypatumus. Praktikoje taikoma terminė dezinfekcija. Po terminės dezinfekcijos atlikimo turėtų būti atlikti kontroliniai tyrimai Legionella bakterijų nustatymui vandens sistemoje. Esant nepatenkinamam rezultatui, procedūra gali būti kartojama. Jei negalima taikyti šio būdo, vandenį galima dezinfekuoti aprobuotais ir registruotais chloro ar kt. preparatais. Literatūroje nurodomi kiti galimi alternatyvūs karšto vandens sistemų dezinfekcijos būdai: dezinfekcija UV spinduliais, jonizacija vario ir sidabro jonais, specialūs filtrai ir kt. Taip pat būtina periodiškai valyti karšto vandens saugojimo rezervuarus ir vandens šildytuvus, šalinti susikaupusias nuosėdas ir nešvarumus.

ATNAUJINSIME.

Daugiau apie legioneliozę skaitykite čia.

 "Mūsų laiko", ULAC inf.