Aukščiausias teismas paskelbė sprendimą smurtautojo jurbarkiečio byloje

Teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendį už seksualinio ir smurtinio pobūdžio nusikaltimus nepilnametei nuteisto M. I. byloje ir perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. I. nuteistas dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę merginą, jos seksualinio prievartavimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nustatė žemesnių instancijų teismų padarytus esminius Baudžiamojo proceso kodekso normų dėl įrodymų tyrimo tvarkos pažeidimus ir su tuo susijusių Baudžiamojo kodekso nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, netinkamą taikymą, todėl panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. I. nuteistas dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę merginą, jos seksualinio prievartavimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, už šiuos nusikaltimus jam paskirta subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaudamasis BK 641 straipsniu, pirmosios instancijos teismas bausmę sumažino vienu trečdaliu – paskyrė laisvės atėmimą trejiems metams keturiems mėnesiams, jos vykdymą atidėdamas trejiems metams, taip pat paskyrė auklėjamojo poveikio priemones. Teismas iš M. I. nukentėjusiajai priteisė 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (iš viso 10 000 Eur, įskaičiavus atlygintą žalos dalį), nukentėjusiosios tėvui – 2000 Eur ir išsprendė civilinio ieškinio dėl turtinės žalos bei proceso išlaidų atlyginimo klausimus.

Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos nukentėjusiajai atlyginimo ir bausmės nuteistajam skyrimo – nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidino iki 10 000 Eur (iš viso priteista 15 000 Eur, įskaičiavus atlygintą žalos dalį), be to, teismas M. I. paskyrė papildomą įpareigojimą – vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kasaciniu skundu prokuroras prašė pakeisti teismų sprendimus: panaikinti M. I. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą M. I. (nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis) ir trejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje. Nukentėjusieji ir jų atstovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; netenkinus šio prašymo, pakeisti teismų sprendimus: panaikinti M. I. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, sugriežtinti paskirtas laisvės atėmimo bausmes (galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose) bei padidinti neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai (iki 25 000 Eur) ir jos tėvui (iki 5000 Eur).

Išnagrinėjęs bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teisme atliktas įrodymų tyrimas neatitiko nei BPK 273 straipsnyje nustatyto sutrumpinto įrodymų tyrimo, nei BPK XXI skyriuje nustatytų bendrųjų įrodymų tyrimo taisyklių, pagal kurias teismas privalo ištirti byloje surinktų duomenų visumą ir tinkamai šiuos duomenis įvertinti pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, nesant teisinio pagrindo, nutarė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), nes M. I. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės nebuvo aiškios, o jo prisipažinimas kaltu buvo tik formalus. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė procesinių veiksmų ne tik M. I. parodymuose esantiems prieštaravimams šalinti, bet, neištyręs ir neįvertinęs byloje kitų asmenų parodymų bei kitų bylos duomenų, nenustatė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių bylai teisingai išnagrinėti. Be to, padarė ir kitų procesinių pažeidimų (pavyzdžiui, nagrinėjo teisme pateiktus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, nepripažinęs jų civiliniais ieškovais, nesuteikė nukentėjusiajam procesinės galimybės pasakyti baigiamąją kalbą ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas šių baudžiamojo proceso įstatymo taikymo klaidų neištaisė, neatliko visų įrodymų tyrimo, pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas atitinka BPK 273 straipsnio nuostatas, pats atliko dalies įrodymų tyrimą, tačiau šios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo apimtis ir jo kokybė neatitiko tikrintos bylos pagal nukentėjusiosios atstovo apeliacinį skundą nagrinėjimo ribų, todėl buvo pažeistos BPK 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies nuostatos. Be to, atlikęs dalies įrodymų tyrimą byloje, apeliacinės instancijos teismas nepatikrino, ar egzistuoja sąlygų, būtinų pagal BK 641 straipsnį bausmei mažinti vienu trečdaliu, visuma. Remdamasis tuo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Atsižvelgdama į priimtą sprendimą, kitų kasaciniuose skunduose nurodytų argumentų, susijusių su atsakomybę lengvinančių aplinkybių pripažinimu, bausmės vykdymo atidėjimu nepilnamečiui, neturtinės žalos atlyginimu (CK 6.250 straipsnis), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nenagrinėjo, nes kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą (BPK 386 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo inf.