Troškimas greitai praturtėti neretai palieka be cento

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, pernai iš gyventojų apgaule išvilioti net 12,3 mln. eurų, rašoma pranešime spaudai. Specialistai įvardija, kuo susivilioję lietuviai dažniausiai tampa sukčių aukomis.

Pasak finansų ekspertų, neretai finansinių sukčių apgautų gyventojų daroma klaida – jų noras greitai ir be jokių pastangų praturtėti. Žmonės netgi ima paskolas iš bankų, kad gautus pinigus „investuotų“ į akivaizdžiai abejotinus pasiūlymus.

Vieno iš Lietuvoje registruotų bankų Skolų išieškojimo skyriaus vadovė dalijasi patirtimi apie tai, kad į banką kreipėsi klientė, prašydama jai suteikti vartojimo paskolą. Kuomet jos buvo pasiteirauta, kokiam tikslui, buvo pateiktas tariamo užsienio banko laiškas-pasiūlymas, kuriame buvo prašoma pervesti kelių tūkstančių eurų avansą, už kurį neva bus išmokėta dešimteriopai didesnė „premija“. Šiam tikslui pasiskolinti ketinusi klientė neatkreipė dėmesio į tai,  kad pusė šio „dokumento“ buvo parašyta rusiškai, o kita dalis angliškai ir pagal fiktyvų antspaudą tokia tariama finansų įstaiga net teoriškai negalėjo egzistuoti. Netgi atsisakius suteikti kreditą ir mėginant paaiškinti, kad ją norima apgauti, klientė vis tiek laikėsi nuomonės, kad jai nebuvo suteiktos galimybės praturtėti.

Reikia mokėti sau pasakyti „stop“

Pasak specialistų, kredito įstaigos su minėtu sukčiavimo pavyzdžiu, kai klientai skolinasi iš banko, o paskolintus pinigus atiduoda tariamiems investuotojams, pastaruoju metu susiduria pakankamai dažnai. Šis sukčiavimo būdas pasižymi tuo, kad investicinė grąža nupiešiama, kaip neįtikėtinai didelė, o rizika yra pristatoma kaip labai maža.

Pasak ekspertų, dažniausiai asmenys, apsimetantys investavimo konsultantais, spaudžia greitai apsispręsti ir pervesti pinigus, nes pasiūlymas yra neva tik „konkrečiam asmeniui“ ir galioja trumpai, tad žmogui nepaliekama laiko pagalvoti. Išgirdus viliojantį pasiūlymą reikia sau pasakyti „stop“ – neskubėti ir ramiai įvertinti situaciją. Reikėtų abejoti bet kokiais pažadais greitai gauti pelno. Taip pat niekada nesivadovauti nepažįstamo žmogaus patarimais skubiai investuoti. Bet koks spaudimas priimti greitą sprendimą investuoti, tikėtina, yra galimas sukčiavimas. Be to, investicines paslaugas Lietuvoje teikti galima tik turint licenciją, tad Lietuvos banko svetainėje reikėtų pasitikrinti, ar konkreti įmonė turi reikiamą licenciją.

Dar vienas neretas sukčiavimo atvejis, kai sukčiai pasinaudoja finansiškai neraštingais asmenimis, kurie už užmokestį ir pažadą mokėti įmokas, savo vardu pasiskolina pinigų kokiai nors prekei įsigyti, tačiau galiausiai toks asmuo lieka ir be prekės, ir su įsipareigojimu mokėti paskolą. Svarbu žinoti, jog kokie bebūtų žodiniai susitarimai su paskolą sudaryti priprašiusiu asmeniu, tačiau visa teisinė atsakomybė dėl paskolos vykdymo tenka paskolos sutartį pasirašiusiajam, tarp jų ir įsipareigojimas mokėti įmokas.

Bankas niekada neprašo prisijungimo prie sistemų duomenų

Pastaruoju metu taip pat itin plinta finansinis sukčiavimas paremtas duomenų išviliojimu, kai sukčiai el. paštu ar SMS žinute gali nukreipti gyventojus paspausti nuorodą, kuri yra nukreipiama į kenkėjiškas programas arba apgaulingas svetaines.

Duomenų viliojimo metu sukčiai paprastai prašo patvirtinti kokią nors skubią operaciją interneto banke, pavyzdžiu, mokėjimo grąžinimą, įvesti naudotojo vardus, slaptažodžius ar banko kortelės duomenis. SMS žinutėje arba e. laiške pateikiama nuoroda, kurią spustelėjus patenkama į puslapį, kuris iš pirmo žvilgsnio nesiskiria nuo banko interneto svetainės ar internetinės bankininkystės, logotipai, spalvos ir dizainas dažniausiai būna panašūs į to banko naudojamus. Šiuo atveju svarbu žinoti, kad bankas tokiu būdu niekada neprašys asmeninių slaptažodžių ar kodų, teigia specialistai.

Ekspertai pataria gavus tokį laišką visuomet atidžiai įvertinti, ar tekste nėra loginių bei gramatinių klaidų, kokia yra siunčiama nuoroda.

Pasak jų, jeigu kyla nors mažiausias įtarimas, gavus neįprastą žinutę, reikėtų nespausti nuorodos ir jokiu būdu nevesti savo duomenų, neatsisiųsti jokių priedų, ypač, jeigu jie gauti nelauktai. Tokiu atveju reikėtų susisiekti su banko klientų aptarnavimo specialistais ir dar kartą pasitikrinti informaciją.

Jei žmogui kilo įtarimas, kad vis dėlto buvo apgautas ir atidavė pinigus sukčiui, ekspertai siūlo kuo skubiau apie tai informuoti savo banką, taip pat pranešti apie įvykį policijai. Taip pat niekada nesikreipti į institucijas ar jų atstovus sukčių nurodytais kontaktais – oficialius kontaktus visuomet galima rasti įstaigų interneto svetainėse.