Viešvilės ir Seredžiaus mokyklų reorganizacija vėl kaitina aistras

Aistros dėl numatytų reorganizuoti Viešvilės pagrindinės mokyklos ir Seredžiaus Stasio Šimkaus mokyklos-daugiafunkcio centro nerimsta. Birželio 29 dieną vyksiančiame savivaldybės tarybos posėdyje bus svarstomas 14-os tarybos narių grupės parengtas sprendimo projektas, kuriuo siūloma naikinti balandžio 27 dieną priimtus savivaldybės tarybos sprendimus reorganizuoti šias mokyklas: Viešvilės pagrindinę mokyklą prijungti prie Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinės mokyklos kaip skyrių, o Seredžiaus Stasio Šimkaus mokyklą-daugiafunkcį centrą prijungti prie Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos, irgi kaip skyrių.

Beje, balandžio 27-ąją šie klausimai taip pat buvo sprendžiami komplikuotai: pačioje pradžioje išbraukti iš darbotvarkės, jie iš naujo buvo svarstyti posėdžio pabaigoje. Vis dėlto, tąkart už sprendimus dėl mokyklų reorganizavimo balsavo dauguma posėdyje dalyvavusių – 15 – tarybos narių, o susilaikė – 8 Valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Socialdemokratų partijos atstovai.

Tada taryba merą įpareigojo dar ir sudaryti darbo grupę iš savivaldybės tarybos narių ir administracijos deleguotų atstovų Jurbarko rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2025 metais bendrojo plano peržiūrai atlikti, o atnaujintą planą savivaldybės tarybai pateikti iki 2023 m. birželio 29 d.

Tarybos nariai persigalvojo

Atrodo, kad dabar dalis tarybos narių persigalvojo ir siūlo atsisakyti planų reorganizuoti abi mokyklas bei palikti jas toliau veikti kaip atskirus juridinius vienetus. Projekto autoriai aiškinamajame rašte rašo, kad Viešvilės ir Seredžiaus bendruomenės, tiek žodžiu susirinkimų metu, tiek raštu išreiškė norą, kad mokyklos 2023–2024 mokslo metais veiktų kaip atskiri savarankiški juridiniai vienetai, bei raštu garantavo, kad klasėse bus minimalus mokinių skaičius.

Priminsime, kad atsižvelgdama į Viešvilės bendruomenės pasiūlymus, savivaldybės taryba dar gegužės mėnesį pakoregavo savo ankstesnį sprendimą ir leido Viešvilės mokyklai, kaip skyriui, vykdyti ne tik ikimokyklinį, priešmokyklinį bei pradinį, bet ir pagrindinį ugdymą. Po šio sprendimo sukruto ir Seredžiaus mokyklos bendruomenė, vis dar neprarandanti vilties, kad ši mokykla galėtų veikti kaip atskiras juridinis asmuo.

Beje, nors tarybos narių pavardžių po siūlomu sprendimo projektu nėra, tačiau galima numanyti, kad tai toji pati neformali tarybos dauguma, kurią sudaro keturioms frakcijoms – TS-LKD, „Jungtinės pajėgos“, „Laisvė ir teisingumas“ ir DS „Vardan Lietuvos“ – priklausantys tarybos nariai, balandžio mėnesį balsavę už reorganizaciją.

Su dalies tarybos narių iniciatyva naikinti balandžio 27 dienos sprendimus nesutinka tarybos inicijuota ir mero potvarkiu sudaryta darbo grupė mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano peržiūrai atlikti, į kurią be savivaldybės tarybos narių įeina ir savivaldybės administracijos specialistai bei švietimo įstaigų vadovai.

Birželio 9 dienos nuotoliniame posėdyje apsvarsčiusi Viešvilės ir Seredžiaus švietimo įstaigų klausimus, darbo grupė balsų dauguma pasisakė prieš siūlymą panaikinti sprendimus dėl reorganizacijos, t. y. šių mokyklų reorganizacijai pritarė. Taip nuspręsta po susitikimų su abiejų mokyklų bendruomenėmis bei susipažinus su finansiniais švietimo įstaigų rodikliais.

Skaičiai rodo, kad pertvarka reikalinga

Atrodo, kad tarybos nariai, siūlantys atšaukti pradėtą reorganizaciją, klausosi tik bendruomenių norų ir lūkesčių, nekreipdami dėmesio į skaičius, rodančius, kad rajonui mokyklų tinklo pertvarka reikalinga. Ypač didelį nerimą kelia Viešvilės ir Seredžiaus mokyklų rodikliai, kurių skaičiai pagal įvairius parametrus skaidrėse ties šių įstaigų pavadinimais „dega“ raudona spalva. Šiose mokyklose aptarnaujančio personalo yra daugiau nei pedagogų, pavyzdžiui, jei Naujamiesčio progimnazijoje vienam ūkio dalies etatui tenka 1,98 pedagogų etato, tai Viešvilėje – 0,67, o Seredžiuje – 0,77.

Viešvilės ir Seredžiaus mokyklose nedžiugina ir etatų, išlaikomų savivaldybės biudžeto bei valstybės biudžeto lėšomis santykis. 2022 metų duomenimis, Viešvilės pagrindinėje mokykloje savivaldybės biudžeto lėšomis išlaikomų etatų yra 21,45 (60 proc.), o valstybės – 14,29 (40 proc.). Panaši situacija ir Seredžiaus mokykloje. Palyginimui – Naujamiesčio progimnazijoje savivaldybės biudžeto lėšomis išlaikoma 28,10 (33,6 proc.) etato, o valstybės – 55,62 (66,4 proc.). Beje, skaičiai pagal aptartus parametrus kelia rūpestį ir Smalininkų bei Klausučių mokyklose.

Visą straipsnį skaitykite „Mūsų laiko“ laikraštyje.