Jurbarko rajono garbės piliečiui siūloma skirti Laisvės premiją

Šių metų Laisvės premiją siūloma skirti buvusiam vokiečių politikui, aktyviam Lietuvos nepriklausomybės rėmėjui, Lietuvos garbės konsului Badeno-Viurtembergo žemėje, Jurbarko rajono garbės piliečiui Wolfgangui Hermannui Freiherrui von Stettenui.

Trečiadienį posėdžiavusi Laisvės premijų komisija šią kandidatūrą teiks Seimui, praneša LRT.

Komisijos pirmininkė demokratė Rima Baškienė BNS sakė, kad šiemet sulaukta keturių kandidatų, daugiausia balsų surinko W. H. von Stetteno kandidatūra.

„Tai Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos aktyvus narys, buvęs ilgametis Bundestago narys, reikšmingai prisidėjęs prie Lietuvos nepriklausomybės idėjos puoselėjimo“, – teigė R. Baškienė. Pasak jos, W. H. von Stettenas rūpinosi ir finansiškai rėmė 1991 metų Sausio 13-osios aukų šeimas, gelbėjo sužeistiesiems, padėjo vieninteliam Medininkų žudynių liudininkui Tomui Šernui išvykti gydytis į Vokietiją. Jis taip pat yra Lietuvos vilko vaikų bendrijos rėmėjas, daug prisidėjo rinkdamas dokumentus, istorinius faktus apie vilko vaikus, yra išleidęs knygą apie juos.

„Ir dar vienas didžiulis jo veiklos aspektas – kad jis, būdamas Vokietijos Bundestago nariu, aktyviai prisidėjo prie mūsų stojimo į NATO ir Europos Sąjungą“, – pažymėjo R. Baškienė.

W. H. von Stettenas anksčiau apdovanotas Sausio 13-osios medaliu, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi. Jis taip pat yra Pagėgių, Kelmės, Jurbarko savivaldybių garbės pilietis.

Seimo įsteigta Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus bei indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją – laureatui įteikiamas diplomas ir skulptorės Joanos Noreikaitės sukurta Laisvės statulėlė (sukurta pagal skulptoriaus Juozo Zikaro paminklą „Laisvė“, 1928 metais pastatytą Kaune), o taip pat 200 bazinių socialinių išmokų dydžio premija.

Visi Laisvės premijos laureatai (2011–2025 m.)

2011 m. Kovotojas už laisvę ir demokratiją, žmogaus teisių gynėjas, Rusijos disidentas Sergejus Kovaliovas

2012 m. Politinis kalinys, rezistencijos dalyvis, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas ir vadovas Antanas Terleckas

2013 m.  Politinis kalinys, pogrindinio leidinio Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika steigėjas ir redaktorius, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

2014 m. Disidentas, vienas iš Lenkijos opozicinio judėjimo „Solidarumas“ lyderių, žurnalistas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas

2015 m. Premija nepaskirta, nes Seimas nepatvirtino pasiūlyto laureato.

2016 m. Vienas iš liberalios krypties lietuvių išeivijos visuomeninės organizacijos „Santara-Šviesa“ lyderių, Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas – aukščiausias 1990–1992 m. Lietuvos Respublikos pareigūnas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Vytautas Landsbergis

2017 m. Lietuvos laisvės gynėja, politinė kalinė, pogrindinės spaudos platintoja ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos bendradarbė, vienuolė  Nijolė Sadūnaitė

2018 m. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupė: Jonas ABUKAUSKAS, Vytautas BALSYS, Jonas ČEPONIS, Juozas JAKAVONIS, Bronislovas JUOSPAITIS, Jonas KADŽIONIS, Juozas MOCIUS

2019 m. Lietuvos atgimimo istorijos metraštininkas, Miško brolių draugijos įkūrėjas  Albinas Kentra

2020 m. Baltarusijos demokratinė opozicija

2021 m. Pogrindinės pogrindžio spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ 1983–1989 metų vyriausiasis redaktorius, Telšių vyskupas emeritas Jonas BORUTA SJ, šio leidinio bendradarbės Bernadeta MALIŠKAITĖ SJE ir Gerarda Elena ŠIULIAUSKAITĖ SJE. 

2022 m. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

2023 m. Europos Parlamentas ir Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, pogrindinės spaudos leidėjas ir publicistas, politinis kalinys, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos bendradarbis Petras Plumpa

2024 m. Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, publicistas, politinis kalinys, kunigas Julius Sasnauskas

2025 m. Nepriklausomybės ir Laisvės puoselėtojas, vienintelis Medininkų tragediją 1991 m. liepos 31 d. išgyvenęs Lietuvos muitinės pareigūnas, evangelikų reformatų dvasininkas Tomas Šernas