Tarp gražiausių šalies etnografinių sodybų – Juodaičiuose atkurta „Mūsų senovė“

Yra kuo pasidžiaugti. Tarp 2026 metų etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurso laureatų – Juodaičiuose esanti sodyba „Mūsų senovė“, įvertinta trečiąja vieta nominacijoje „Etnografinė sodyba“.

Jurbarko rajono Juodaičių miestelyje įsikūrusi „Mūsų senovė“ – tai nekomercinė kultūros ir istorijos pažinimo erdvė, primenanti gyvąjį muziejų. Apleistą sodybą per penkerius metus savo rankomis atkūrė Aušra ir Lionginas Garniai.

Pagal dokumentus sodyba pastatyta 1911 metais, nors gali būti ir kiek senesnė. Joje išliko XX amžiaus pradžios žemaičių ūkininko sodybai būdingas suplanavimas: dviejų galų troba, su daržine sujungtas tvartas, šulinys ir tradicinis sodas. Neišlikusią klėtį šiandien primena pamatų akmenys.

Sodyboje auga šimtametės obelys, kriaušės, liepos, ąžuolai, uosiai, klevai ir kiti medžiai. Išsaugotas senasis vaismedžių sodas, tradiciniai gėlynai ir daržas. Gėlynuose auginamos rūtos, bijūnai, lelijos, mėtos, piliarožės, jurginai, medetkos, nasturtos, rugiagėlės ir kiti lietuviškiems sodybų gėlynams būdingi augalai. Darže auginamos daržovės, prieskoniniai augalai, kasmet pasėjama ir po saują tradicinių javų. Sodyboje laikomos bitės keturiuose senojo tipo mediniuose aviliuose.

„Mūsų senovė“ puoselėja ne vien materialųjį paveldą, bet ir gyvąsias tradicijas. Čia rengiamos bendruomenės šventės, gaivinami Joninių, Jurginių, Sekminių, Oninių, Žolinės ir kitų kalendorinių švenčių papročiai, dainuojamos liaudies dainos, šokami tradiciniai šokiai, žaidžiami senieji žaidimai, puoselėjama tarmiška šnekta.

Sodybos šeimininkai rūpinasi ir krašto istorine atmintimi. Juodaičiai rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo XVI amžiaus. Netoliese stovi bažnyčia, kurią 1934 metais konsekravo palaimintasis vyskupas Teofilius Matulionis. Apylinkėse išlikę Lietuvos partizanų kovų atminimo ženklų. Prie vieno jų, skirto 1949 metų kovo 28 dieną žuvusiems Kęstučio apygardos partizanams Petrui Andrikiui ir Antanui Povilaičiui, tvarkymo prisideda ir sodybos šeimininkai.

2026 metų Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse, kurį organizuoja Etninės kultūros globos taryba kartu su Lietuvos kaimo turizmo asociacija, Žemės ūkio ministerija bei Turizmo rinkodaros asociacija TURA, buvo išskirtos trys nominacijos: „Etnografinė sodyba“, „Etnokultūrinės veiklos“ ir „Kulinarinis paveldas tradicinėje aplinkoje“.

Nominacijos ir nugalėtojai

Nominacija „Etnografinė sodyba“: I vieta – Ingos Šarakauskės sodyba „Ėvė“ Minijos (Mingės) kaime; II vieta – sodyba „Mockynė“ Šakių rajono Mikytų kaime, Lekėčių seniūnijoje; III vieta – sodyba „Mūsų senovė“ Jurbarko rajono Juodaičių miestelyje, Juodaičių seniūnijoje.

Nominacija „Etnokultūrinės veiklos“: I vieta – sodyba „Birštono dvarelis“. Dzūkija (Dainava); II vieta – VšĮ „Vikingų kaimas“ (Aukštaitija); III vieta – sodyba „Baltiška pirtis“ (Suvalkija (Sūduva).

Nominacija „Kulinarinis paveldas tradicinėje aplinkoje“: I vieta – Lekėčių bendruomenės moterų klubas. Suvalkija (Sūduva);  II vieta – asociacija „Džiaugsmo dirbtuvės“. Dzūkija (Dainava);  III vieta – „Panemunio sodyba“. Dzūkija (Dainava)

O jei norite daugiau sužinoti apie sodybą „Mūsų senovė“ ir jos šeimininkus, paskaitykite Daivos Bartkienės stripsnį „Lietuviškos tapatybės kodas: turėti, daryti ir nesugadinti“ žurnalo „Jurbarko laikas“ 2026 metų 20-ajame (reudens) numeryje.