Alkoholio gerbėjai iš draudimų šaiposi, o verslininkai burnoja ant valdžios

„Lietuviai tikrai negeria daugiausiai pasaulyje. Negali būti“, - tikino vienas jurbarkietis vyras, už kojos slėpdamas nugertą bambalinio alaus butelį, paklaustas, ar girdėjo naujausius duomenis, kad lietuviai alkoholio išgeria daugiausiai pasaulyje. Savo pašnekovą pasikalbinome ketvirtadienio ryto, apie 10 val. Alaus butelį gurkšnojo dviese, su draugu. „Tai kad nėra kam gerti. Liko tik pensininkai ir jaunimas, kuriam alus neaktualu. Jaunimas dabar rūko. Ateikite prie Imsrės ir pamatysite, kaip jie dūmą traukia“, - kalbėjo pastarasis. „Čia ne alus. Vanduo iš Imsrės“, - šypsojosi vyrai, paprašyti parodyti, ką geria. Gėrė 7 proc. stiprumo „bambalinį“ alų, gražiu lietuvišku pavadinimu. Jiems juoką kelia alkoholio draudimai ir ribojimai. „Kas nori, ras kaip prisigerti. Gali iš vakaro alaus užsipirkti“, - sakė vienas. „Pradės samagoną varyti“, - tikino kitas. Vyrams apmaudžiausia, kad paimsry medžius iškirto – visi sėdintys prie upės dabar kaip ant delno. Negali pasislėpti.

Jau kitą savaitę Seimas svarstys didžiausias aistras keliančias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, skirtas smarkiai mažinti alkoholio prieinamumą tokiais ribojimais kaip: alkoholį įsigyti galėtų tik sulaukę 20-ies metų. Visiškai drausti alkoholio reklamą. Mokamuose festivaliuose įsigyti alkoholio būtų galima, nemokamuose renginiuose svaigalai būtų draudžiami. Siūloma drausti alkoholį nestacionariose lauko kavinėse. Pritarta už alkoholio vartojimą viešose vietose taikyti baudas, bus taikomos griežtesnės baudos. Siūloma keisti prekybos alkoholiu laiką. Darbo dienomis ir šeštadienį alkoholis būtų parduodamas nuo 10 iki 20 valandos, sekmadieniais nuo 10 iki 15 valandos.

Jurbarko rajono verslininkų pozicija

Žinomas Jurbarko krašto verslininkas Gintaris Stoškus, turintis tris parduotuves (dvi Jurbarko mieste ir Viešvilėje), tikina, kad draudimais kovojama su alkoholio vartojimo pasekmėmis, o ne priežastimis, kad skelbiami nauji statistiniai duomenys yra neteisingi, kad draudimais tik pakenks smulkiajam verslui.

Jurbarko rajono verslininkų organizacija dėl numatomų Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų projektų savo poziciją ir siūlymus išreiškė sausio 23 dieną raštu Seimo pirmininkui ir Ministrui pirmininkui. „Gavome sveikatos reikalų ministro A.Verygos atsakymą, kuris padėkojo už teikiamus siūlymus, bet į juos taip ir neatsižvelgė. Dar kartą poziciją Seimui teiksime šią savaitę“, - sakė G. Stoškus.

Verslininkas tikina, kad visos numatomos priemonės (neturi tvirtos nuomonės dėl reklamos) pakankamai stipriai paveiks smulkųjį verslą. Anot G. Stoškaus, svarstant numatomus pakeitimus išsiskyrė ir ministerijų nuomonės. Jo teigimu, Ūkio ministerija siūlė nepritarti numatomiems visiems pateiktiems įstatymų projektams ir rengti kompleksinių priemonių planą dėl alkoholio vartojimo mažinimo, įvertinus jų galimą poveikį verslui, valstybės finansams, kriminogeninei situacijai.

Tuo tarpu, jo žodžiais, Teisingumo ministerija kategoriškai pasisakė prieš leistino įsigyti alkoholio amžiaus didinimą iki 20 m.

G. Stoškus tikina, kad dabartinė valdžia su siūlomais draudimais eina į kraštutinumus. Pasak verslininko, PSO savo rekomendacijose pagrindine priemone mažinant alkoholio vartojimą laiko sveikatos sistemos intervencijas, taip pat moksleivių ir jaunimo švietimą, žiniakslaidos kampanijas prieš gėrimą, apsvaigusių vairuotojų ir darbuotojų kontrolę, reklamos draudimą, kainodaros politiką, prieinamumo mažinimą. „Prieinamumo mažinimo yra dvi pagrindinės priemonės. Tai pardavimo licencijavimas (Lietuvoje tai vykdoma) ir valstybės monopolis prekybai. Kaip papildomos priemonės siūlomos įsigijimo amžiaus didinimas, darbo laiko ribojimas ir vienu metu parduodamo alkoholio kiekio ribojimas. Pas mus nueita į kraštutinumus“, - tvirtina jis.

Jurbarko verslininkas tvirtina, kad specializuotų parduotuvių visiškai nėra PSO rekomendacijose ir kad jos yra Lietuvos politikų-verslininkų išsigalvojimas, siekiant perdalinti alkoholio prekybos rinką, sukoncentruoti jas tam tikrų asmenų rankose.

Be to, G. Stoškus nesutinka su Pasaulio sveikatos organizacijos pateiktais duomenimis– tvirtina, kad jie yra neteisingi.

G. Stoškus tikina, kad Statistikos departamento 2014 m. statistinio tyrimo duomenimis, alkoholį kiekvieną savaitę vartoja 14 proc. šalies gyventojų ir į šią rizikos grupę turėtų būti nukreiptos visos priemonės, bet baudžiami bus visi gyventojai. Beje, visai nevartojančių alkoholio gyventojų yra 24 proc. „Netiesa, kad kaime geria daugiau nei mieste, nes 70 proc. mažmeninės prekybos, tame tarpe ir alkoholio, yra koncentruota didžiųjų prekybos centrų rankose, kurie įsikūrę tik miestuose“, - tikina jis.

Verslininkas sako, kad yra priešingai. Alkoholio Lietuvoje išgeriama vis mažiau. „Įdomu tai, kad Lietuvoje alkoholio vartojimas padidėjo 2009 m., kai atsidūrėme krizinėje situacijoje. Dabar jau ketvirti metai iš eilės alkoholio vartojimas Lietuvoje mažėja, neoficialiais duomenimis vien tik 2016 m. lapkričio, gruodžio mėn. jis krito net 27 proc.“, - sakė jis.

Plačiau šia tema - jau rytojaus "Mūsų laikas" numeryje.