Vasario 26-oji senajame Jurbarke: prislėgti mokytojai, inteligenčių ratelis, atbėgę gydytojai ir brangi elektra

1929 m. Turgus Skirsnemunėje. Informacija dėl turgaus Skirsnemunėje: 1927 m. paduotas Jurbarko valsčiaus tarybai prašymas leisti Skirsnemunėje turgus buvęs pernai metų pabaigoje nusiųstas savivaldybių departamentui. Šis leidimą patvirtino („Lietuvos aidas“, 1929-02-26, Nr. 47).

1930 m. Prislėgti mokytojai. Pedagoginiame žurnale rašoma apie Jurbarko mokytojų pasyvumą, prislėgtą nuotaiką: „Mokytojai, tarytum parblokšti šių dienų sunkių gyvenimo sąlygų“ („Mokykla ir gyvenimas“, 1930, Nr. 2).

1930 m. Ateitininkai. Dvi korespondencijos tame pačiame žurnale. Pirmojoje rašoma, kad atsisakius senajai Jurbarko ateitininkų kuopos vadovybei, naująją sudaro: pirmininkas J. Stankaitis, vicepirmininkas A. Sabaliauskas, sekretorius J. Petraitis, iždininkas Babilius, ateities platintoja  L. Krenčiutė, knygininkas B. Marcinkevičius („Ateitis“, 1930, Nr. 2–3). Antroje žinutėje rašoma, kad (ateitininkų) C. V. atstovas Jurbarke skaitė paskaitą „Lietuvos ateitis“.

1931 m. Sutartis. Tarp gimnazijos tėvų komiteto (jo vardu Aleksandras Petravičius ir Simas Bakaitis) ir „Saulės“ draugijos Jurbarko skyriaus (atstovaujamas J. Korsako) sudaroma sutartis dėl patalpų nuomos. Nuoma galioja iki 1931 m. liepos 1 d. (LCVA).

1931 m. Inteligenčių ratelis. Informacija apie Jurbarko inteligenčių ratelio veiklą: šį mėnesį sukanka treji metai. Pirmininkė – A. Perevičienė. Daug padeda gyd. P. Perevičius, priimdamas veltui gydyti ligonius. Labai pasisekė neseniai surengtas kaukių balius („Rytas“, 1931-02-26, Nr. 46).

1937 m. Bišpilis. Šios dienos laikraštis spausdina apie Bišpilio piliakalnį. Atpasakoja legendą. Mini, kad per I pasaulinį karą vokiečiai slėnyje sušaudydavo belaisvius, o lavonus laidodavo ant piliakalnio. 1920 m. ant Bišpilio buvęs pasodintas Vilniaus ąžuolas. Bišpilis dabar priklausąs ligoninei („Vakarai“, 1937-02-26, Nr. 47).

1939 m. Gimnazijos veikla. Apie vasario 25 ir 26 dienomis Jurbarko gimnazijos gyvenimo įrankius rašoma žurnale. 25 d. buvę du susirinkimai: nepavykęs matematikų ir visuotinis religinio būrelio. Pastarajame susirinkime visus entuziastiškai nuteikė kun. Klovos kalba. Kitą dieną įvyko literatų susirinkimas, kuriame Br. Žemliauskas (VIII kl.) skaitė referatą „Mūsų naujoji poezija“. Koreferavo Vyt. Balčytis (VIII). Paskui diskutuota dėl tarptautinių žodžių („Ateitis“, 1938–39 m. m., Nr. 8).

1940 m. Savivaldybė. Laikraštyje spausdinama žinutė apie Jurbarko valsčiaus savivaldybę. Per metus iš ūkininkų ji surenkanti 48 000 Lt mokesčių. Tarnautojams išleidžia apie 32 500, socialinei globai – apie 300, areštinei – apie 5000, tiltams ir keliams – apie 4000 Lt. Šiems metams sąmatoje numatyta 67 693 Lt („Lietuvos aidas“, 1940-02-26, Nr. 93).
Tos pačios dienos laikraštyje yra dar kelios žinutės iš Jurbarko. Vienoje apibūdinama Jurbarko valsčiaus smulkaus kredito draugijos, įkurtos 1925 m., būklė. Turinti 870 narių, kurių turtas vertas 14 milijonų litų. Draugija ir nariai atsako už įsipareigojimus vienu su puse milijono litų. Draugijos narių sudėtis: 720 ūkininkų, 77 valdininkai, 36 amatininkai, 18 pramonininkų ir pirklių, 18 kitų.
Dar vienoje šiame numeryje spausdinamoje žinutėje apibūdinama Jurbarko medicina. Iki Klaipėdos krašto netekimo Jurbarke dirbo trys medicinos gydytojai, plaučių ligoninėje – du. Iš Klaipėdos krašto atbėgo vienas, o paskui iš Vilniaus krašto – dar vienas. Abu gydytojai žydų tautybės. Šiuo metu Jurbarke 7 gydytojai (3 lietuviai ir 4 žydai), be to yra vienas akių gydytojas, du dantų gydytojai ir vienas veterinarijos gydytojas. Atskirai išgiriamas gydytojas A. Antanaitis. Gyventojai apgailestaują, kad išvykus gydytojai Ruginaitienei, Jurbarke nesą lietuvės dantų gydytojos.
Atskiroje žinutėje kalbama apie Jurbarko elektros reikalus. Ji tiekiama 6–8 ir 10–24³⁰ val. Nuo sausio 1 d. pabrangus už kilovatvalandę 20 ct, dabar reikės už ją mokėti po 1,45 Lt už kilovatvalandę.