Birželio 30-oji – Tarptautinė asteroidų diena

2016 metais Jungtinės Tautos birželio 30-ąją paskelbė Tarptautine Asteroidų diena. Asteroidas – tai nedidelis uolinis arba metalinis dangaus kūnas, skriejantis aplink Saulę. Dauguma asteroidų yra susitelkę vadinamajame asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio orbitų. Patekę į Žemės atmosferą asteroidai vadinami meteorais, o jų dalis, pasiekusi Žemės paviršių, meteoritais.

Asteroidai yra Saulės sistemos formavimosi laikotarpio prieš maždaug 4,6 milijardo metų likučiai. Jų dydis gali svyruoti nuo kelių metrų iki šimtų kilometrų. Vienas didžiausių asteroidų yra Cerera, kurios skersmuo siekia apie 940 km.

Tarptautinės asteroidų dienos tikslai: didinti visuomenės žinias apie asteroidus, atkreipti dėmesį į galimus asteroidų keliamus pavojus Žemei, skatinti asteroidų stebėjimą ir mokslinius tyrimus.

Birželio 30-oji Tarptautine asteroidų diena pasirinkta neatsitiktinai – ji sutampa su vadinamuoju Tunguskos įvykiu.

Paslaptingas įvykis

Tunguskos įvykis – vienas paslaptingiausių ir galingiausių kosminių incidentų žmonijos istorijoje. 1908 m. birželio 30 d., apie 7.17 val., virš Sibiro taigos (dabartinis Krasnojarsko kraštas, Rusija) atmosferoje sprogo didelis kosminis kūnas – greičiausiai asteroidas arba kometos fragmentas. Jis neatsitrenkė į Žemę, o sprogo ore, maždaug 5–10 km aukštyje.

Mokslininkų vertinimai skiriasi, bet sprogimo galia siekė maždaug 10–15 megatonų TNT, palyginimui, 1945 metais virš Hirošimos susprogdintos atominės bombos galia buvo apie 15 kilotonų, t. y. sprogimas virš Tunguskos buvo šimtus ar net tūkstantį kartų galingesnis.

Sprogimo banga išguldė apie 80 mln. medžių, nusiaubė apie 2 150 kv. km miško ir sukėlė smūginę bangą, kuri buvo užfiksuota net Europoje.

Įdomu tai, kad pačiame sprogimo epicentre dalis medžių liko stovėti, tik buvo nuplikyti ir be šakų. Taip nutinka, kai sprogimas vyksta ore – smūgis eina pirmiausia žemyn.

Vietiniai evenkai pasakojo, kad dangų perskrodė ryškus ugnies kamuolys, pasigirdo kurtinantis trenksmas, žemė sudrebėjo, o karščio banga jautėsi net už dešimčių kilometrų. „Dangus perskilo pusiau, ir virš miško viskas degė“, sakė liudininkai.

Viena didžiausių mįslių, kad įvykio vietoje nerasta kraterio bei didelių meteorito gabalų, todėl manoma, kad objektas arba visiškai suiro atmosferoje, arba buvo trapus (pvz., ledinė kometa).

Pirmoji rimta ekspedicija į sprogimo vietą atvyko tik 1927 m., beveik po 20 metų, jai vadovavo rusų mokslininkas Leonidas Kulikas. Priežastys suprantamos: labai atoki vietovė, sunkiai įveikiama taiga.

Žmonijai pasisekė, kad Tunguskos sprogimas įvyko toli nuo gyvenamųjų vietovių, jei toks sprogimas įvyktų virš didmiesčio, miestas būtų praktiškai sunaikintas. Dėl to NASA ir kitos agentūros aktyviai stebi arti Žemės skriejančius asteroidus.

Tunguskos įvykis. Medžiai buvo išversti ir apdeginti šimtų kvadratinių kilometrų plote dėl Tunguskos meteorito smūgio. Šis vaizdas yra iškirptas iš originalios nuotraukos, padarytos 1929 m. gegužę per Leonido Kuliko ekspediciją. Wikipedia.org