Vasario 11-oji senajame Jurbarke: lupikautojas, gaisras, parama bažnyčiai ir trūkumai valdiškose įstaigose

1930 m. Lupikautojas. Spauda rašė apie jurbarkiškio Juozo Meškausko, iš profesijos mokytojo, bylą. Jis vertėsi pinigų skolinimu už dvigubus vekselius: skolininkas, pavyzdžiui, gavęs 50 Lt paskolos, pasirašydavo 100 Lt įsipareigojimą – vekselį. Jei šis neįstengdavo grąžinti, lupikautojas reikalaudavo pasirašyti naują 100 Lt vekselį. Jurbarko taikos teismas tą dieną nubaudė lupikautoją vienu mėnesiu paprasto kalėjimo („Rytas“, 1930-02-13, Nr. 36).

1931 m. Negrąžintos lėšos. Jurbarko valsčiaus taryba nutarė visuose vieškeliuose kasti griovius. Tuo tikslu valsčiaus viršaičiui A. Vabalui leista mokėti kasėjams už darbą iš kasos. Viršaitis išmokėjo 9 209,35 Lt, bet liko nesugrąžinta 6 111,83 Lt („Savivaldybė“, 1932, Nr. 6).

1933 m. Gaisras. Laikraštyje žinutė, kad Gudelių kaime sudegė klojimas su 65 valdiškomis „blankomis“ (storos lentos) („Rytas“, 1933-02-1, Nr. 35).

1933 m. Paskolos savivaldybėms. Jurbarko miesto savivaldybė iš valstybės taupomųjų kasų gavo 30 000 Lt paskolą elektros tinklui įrengti („Lietuvos aidas“, 1933-02-11, Nr. 35).

1934 m. Susirinkimas. Raseiniuose įvyko apskrities tautininkų apylinkių pirmininkų susirinkimas. Apskrities pirmininkas Jurbarko apylinkės pirmininku paskyrė direktorių M. Kviklį („Lietuvos aidas“, 1934-02-14, Nr. 37).

1935 m. Girininkai. Įsakymu Nr. 22 § 1 Jurbarko urėdijos Jurbarko girininkijos II eilės girininkas Malvicas Emilius dėl valstybės kontrolės revizijos jo girininkijoje rastų trūkumų atleistas iš tarnybos nuo šios dienos („Mūsų girios“, 1935, Nr. 2).
Vieton atleisto Emiliaus Malvico nuo šios dienos skiriamas Plungės miškų urėdijos girininkas be girininkijos Kazys Draugelis („Lietuvos aidas“, 1935-02-08, Nr. 33).

1936 m. Susisiekimas. Informacija apie Jurbarko rajono savivaldybės susirūpinimą susisiekimu su Šakių puse problema. Paskutiniame posėdyje ji nutarusi atitinkamoms įstaigoms surašyti tuo reikalu memorandumą. „Savivaldybė susirūpino susisiekimu per Nemuną“, – rašė laikraštis („Lietuvos aidas“, 1936-02-11, Nr. 65).

1936 m. Skautų veikla. Laikraštyje informuojama apie Jurbarko skautų veiklą. Šiais metais Jurbarko tunto tuntininku paskirtas Jurbarko apylinkės teisėjas E. Korzonas. Tunte yra dvi skautų, viena skaučių ir kelios jaunesniųjų skautų (-čių) draugovės. Vasario 9 d. („Skautų aido“ informacijoje nurodoma vasario 8 d.) surengtas pirmas šiais metais vakaras su tradiciniu laužu. Skautai suvaidino A. Čechovo „Jubiliejų“ („Lietuvos aidas“, 1936-02-11, Nr. 67).

1936 m. Parama bažnyčiai. Švietimo ministerijos Kultūros reikalų departamento direktorius, Miškų departamento vicedirektorius ir Švietimo ministerijos tikybų reikalams referentas, apsvarstę prašymus, be kitų, Žvyrių evangelikų liuteronų bažnyčiai paskyrė palengvintomis sąlygomis miško medžiagos už 400 Lt („Lietuvos aidas“, 1936-02-11, Nr. 67).

1940 m. Tautininkų susirinkimas. Įvyko Tautininkų sąjungos Jurbarko apylinkės susirinkimas. Išrinkta nauja vadovybė: be jaunalietuvių rajono vado mokytojos B. Butkaus, mokytojų sąjungos skyriaus pirmininko gimnazijos mokytojo Juozo Giedraičio ir jaunųjų ūkininkų vadovo agronomo B. Barcevičiaus, susirinkimas į ją išrinko muitinės viršininką V. Kazlauską ir mokytoją P. Malvicienę. Kelinti metai tautininkų apylinkei vadovauja pirmininkas direktorius B. Liesis. Šiuo metu apylinkė turi per 50 narių („Lietuvos aidas“, 1940-02-14, Nr. 75).