Tarpukario Jurbarko gyvenimo trupinėliai. Balandžio 26 d.

1926 m. Mitingas. Jurbarko kino salėje įvyko Valstiečių liaudininkų sąjungos mitingas. Pranešimą padarė Seimo atstovas Z. Toliušis („Lietuvos žinios“, 1926-05-08, Nr. 105). Bene apie tą patį (o gal tik tą pačią dieną įvykusį kitą susirinkimą) rašoma ankstesniame laikraščio numeryje (1926-05-06, Nr. 103). Prasidėjus Z. Toliušio paskaitai, klerikalas J. Sabaliauskas ir mokytojų seminarijos I kurso mokinys A. Jasinskas bei P. Žiaugas su trimis davatkomis (paminėta Engelaitienė) pradėję triukšmauti iš salės buvę išmesti. Tada policijos viršininkas pareikalavo susirinkimą uždaryti.

1928 m. Egzaminai. Ministro įsakymu Nr. 112 Švietimo ministerijos atstovu baigiamuosiuose egzaminuose Jurbarko „Saulės“ ir žydų gimnazijoms skiriamas Tauragės aukštesniosios komercijos mokyklos direktorius Juozas Avižonis su teise atskiriems egzaminams pasivaduoti tos pačios mokyklos mokytoju Štuopiu Jurgiu („Švietimo darbas“, 1928, Nr. 4).

1930 m. Nauji plentai. Pranešama, kad netrukus, be kitų, pradės tiesti Jurbarko–Smalininkų plento 1,77 km ruožą („Mūsų laikraštis“, 1930-04-26, Nr. 17).

1932 m. Paslaptinga žmogžudystė. Nemuno lankoje rastas Jurbarko advokato J. Adomaičio lavonas su nužudymo žymėmis: advokatas buvęs nušautas dviem revolverio šūviais į galvą ir krūtinę. Balandžio 29 d. jis buvo laidojamas. Kadangi J. Adomaitis nepraktikavo jokios religijos, buvo laisvamanis, tai susirinkusi apie 2000 tikinčiųjų minia neleido nešti karsto per katalikų kapinių vartus, o evangelikai pareikalavę 60 Lt. Policijai nepavyko perkalbėti minios. Tad karstą kėlė per tvorą ties vadinamosiomis „siratkapinėmis“ („Lietuvos žinios“, 1932-04-29, Nr. 97; „Mūsų laikraštis“, 1932-05-07, Nr. 18; „Lietuvos žinios“, 1932-05-03, Nr. 100; „Mūsų laikraštis“, 1932-05-14, Nr. 19). Birželio pabaigoje „Lietuvos žiniose“ (1932-06-27, Nr. 144) rašyta, kad nužudyto advokato Adomaičio žmona sumokėjusi 1000 Lt iš Karaliaučiaus pakviestai burtininkei, žadėjusiai išaiškinti žmogžudystę. Liepos mėn. „Lietuvos žiniose“ (1932-07-14, Nr. 158) svarstytos Adomaičio nužudymo versijos. Viena: buvęs veiklus komunistas, bet jo ryšys su komunistais labai abejotinas. Antra: nešiojęs diržą su auksiniais caro rubliais. Nužudymą tiria kriminalinės policijos valdininkai, prižiūrimi Raseinių apskrities viceprokuroro Buroko. Atrodo, kad nepaisant burtininkės ir policijos pastangų nusikaltimas taip ir liko neišaiškintas.

1934 m. Šaulių namai. Rašoma, kad Jurbarko šauliai susirūpino savo namų statyba. Sudaryta veikli komisija. Gautas sklypas namui statyti laikinai išnuomotas. Būryje steigiasi dragūnų (raitųjų šaulių) komanda („Trimitas“, 1934-04-26, Nr. 17).

1936 m. Jaunalietuvių veikla. Žurnale informacija apie Bandzinų jaunalietuvių veiklą šiais metais. Jie surengė tris viešus vakarus: du Bandzinuose ir vieną Meškininkuose. Pastarasis įvyko Velykų antrąją dieną. Skyrius turi įsigijęs išardomą sceną, kainavusią 85 Lt. Vasarą ketinama įsigyti vėliavą. Skyriui vadovauja pradinės mokyklos mokytojas J. Reičiūnas („Jaunoji karta“, 1936-04-26, Nr. 17).

1936 m. Čiurlionio minėjimas. Jurbarko gimnazija su kitomis miesto organizacijomis „Saulės“ draugijos salėje paminėjo M. K. Čiurlionio mirties sukaktį. Įžanginį žodį pasakė direktorius B. Liesis. Skulptorius V. Grybas, dailininkas mokytojas M. Bulaka ir muzikos mokytojas A. Šarkauskas apibūdino jį kaip menininką ir žmogų. Epidiaskopu parodytos paveikslų reprodukcijos. Gimnazijos choras padainavo kelias jo dainas („Lietuvos aidas“, 1936-04-30, Nr. 198).

1937 m. Žinutės iš Jurbarko. Laikraštyje keturios žinutės iš Jurbarko. Mieste griaunamos lūšnos. Būsianti mokinių sporto šventė. Pavyzdingai tvarkomas keltas per Nemuną: pigesnis kėlimas – vieno žmogaus perkėlimas kainuojąs vos 10 ct (buvo 15). Plintąs kankliavimas ir skudučiavimas („Vakarai“, 1937-04-26, Nr. 92).

1938 m. Skirsnemunės kreidos klodai tinkami cementui gaminti („Lietuvos aidas“, 1938-04-26, Nr. 182).