Tarptautinė vaikų knygos diena

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Tarptautinė vaikų knygos diena švenčiama kartu su pasakų kūrėjo Hanso Kristiano Anderseno (1805–1875) gimtadieniu – balandžio 2-ąją.

Hansas Kristianas Andersenas

Hansas Kristianas Angersenas gimė 1805 m. balandžio 2 d. Odensėje neturtingo batsiuvio šeimoje, o ir pats Hansas Kristianas, dar vaikas būdamas, mokėsi šio amato dirbdamas pameistriu fabrike.

1819 m., tesulaukęs keturiolikos, jis paliko savo gimtąjį miestą ir našlę mamą, kuri dirbo skalbėja, ir išvyko į Kopenhagą: ten teatre mokėsi dainavimo ir šokio. Iki tol visas jo išsilavinimas buvo šešeri metai skaitymo ir rašymo įgūdžių, kuriuos gavo Odensės miesto labdaros mokykloje varguolių vaikams.

Andersenas išgarsėjo romanu „Improvizatorius“ (1835 m.). Tais pačiais 1835 m. buvo išleista brošiūra „Pasakos, pasektos vaikams“, kurioje greta pasakos „Skiltuvas“ buvo dar trys. Pasakos ir pelnė jam pasaulinę šlovę.

Su humoru ir begale fantazijos jis iš pradžių kūrė vaikams; vėliau savo pasakojimą praturtino subtilia ironija bei gyvenimo išmintimi, todėl jo kūrinius vis labiau ėmė vertinti ir suaugusieji. Jo kūriniuose juntama stipri romantikos įtaka. Ryškiausi pavyzdžiai: „Karalaitė ant žirnio“, „Sniego Karalienė“, „Bjaurusis ančiukas“ bei „Naujieji karaliaus drabužiai“.

Pirmoji H. K. Anderseno pasakų knyga lietuvių kalba pasirodė 1895 m. Vėliau Lietuvoje išleista 20 rašytojo pasakų rinkinių ir dešimtys atskirų pasakų knygų. Visgi daugumą jo pasakų, išverstų iš originalo kalbos į lietuvių, skaityti dar negalima ir tuo atsiliekama nuo latvių ir estų, kurie beveik visas – 190 – yra išsivertę iš danų kalbos.

Pasakininkas mirė 1875 m. rugpjūčio 4 d. Kopenhagoje.

Pirmasis lietuviškas eilėraštis vaikams – himnas rykštei

Vaikų literatūros ištakos – mitai, liaudies kūryba. Pirmosios vaikiškos knygos taip pat buvo leidžiamos, remiantis Biblija, jos morale. Tai katekizmai, elementoriai, šventųjų gyvenimų aprašymai, moraliniai pamokymai, didaktiniai pasakojimai ir apsakymai, šventos giesmės.

Pirmasis lietuviškas sakralinis eilėraštis „Kalėdaitis dėl mažų vaikelių“ pasirodė 1763 metais. Jis skirtas Kalėdoms, kad vaikai žinotų, kaip gražiai elgtis, bei pasakoja apie tai, kaip rykštės yra gerai visais atžvilgiais, ir iš viso – rykštė yra geriausia kalėdinė dovana.

Kalėdaitis dėl mažų vaikelių

Rykšte Šventa Dvasia vaikelius mušti nurodė.
Rykštė tačiau sveikatos nežaloja.
Rykštė pavaro razumą į galvą,
Moko poterių ir nuo piktos kalbos gina.

Rykštė vaikus tėvams paslušnus daro,
Ožį išvaro, o lotynų moko.
Rykštė nors muša – nesulaužys kaulų,
Vaikelius nuturi nuo visokios zlasties.

Rykštė, kada vaikelį jo motina plaka,
Išgelbės tikrai dūšią jo iš peklos.
Rykštė išmoko ir užsidirbti duonos,
Rykštė vaikelius pavaro į dangų.

Rykštė visokių dalykų yra mokytoja,
Rykštė ir iš piktų vaikų gerais padaro.
Motina kada rykštės ant vaiko gailės,
Virvę ant kaklo jam tada gatavoja.

Pašlovink, Dieve, mokytojus ir tas motinas,
Kurios tvoja rykšte mažus vaikelius.
Pašlovink, Dieve, ir tuos miškus,
Kur rykštės auga kaip ant ilgiausio čėso.

Ant mažo gera yra rykštė beržinė,
O vyresniems botagas arba vytis ąžuolinė,
Žvaigždė vaikams tą kalėdaitį duoda,
Dėl to gi jus už tai tegul niekas nebaudžia.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Šv. Morkus

Šv. Morkus, Daržų diena  2

Naujame Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Naujame, 15-ame, „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite

Naujame, 15-ame, „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite  0

Naujame rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Naujame balandžio 4 dienos laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame balandžio 4 dienos laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Garlaivis „Vaidila“

Balandžio 2-oji senajame Jurbarke: girtas burmistras, nelaimė Nemune, garlaiviai ir gimnazistų kulkosvaidis  0

Potvynis Jurbarke

Senasis Jurbarkas balandžio 1-ąją: apsivogęs paštininkas, potvynio pradžia, tautinis konfliktas ir kritika kino teatrui  0

Senasis Jurbarkas kovo 31-ąją: gimnazija, aukos varguomenei, „Sūkurio“ draugija ir Skirsnemunės problemos

Senasis Jurbarkas kovo 31-ąją: gimnazija, aukos varguomenei, „Sūkurio“ draugija ir Skirsnemunės problemos  0

Kovo 30-oji senajame Jurbarke: kritika kino teatrui, mokyklų problemos, padėtis pasienyje ir Girdžių šauliai

Kovo 30-oji senajame Jurbarke: kritika kino teatrui, mokyklų problemos, padėtis pasienyje ir Girdžių šauliai  0

Potvynis Jurbarke

Senasis Jurbarkas kovo 29-ąją: medžių sodinimas, privilegijuota lūšna, menkas potvynis ir kruvinos vakaruškos  0

Raseinių gatvė Jurbarke XX a. pr.

Senasis Jurbarkas kovo 28-ąją: tilto statyba, Girdžių pavasarininkai, brangūs miltai ir silkių kainos  0

Naujame, 12-ajame, „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite

Naujame, 12-ajame, „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite  0

Jurbarko didžioji sinagoga

Senasis Jurbarkas kovo 27-ąją: skurdžios mokyklos, nevykęs biznis, pašto problemos ir maldos namai  0

Šaulių šventė Jurbarke

Kovo 26-oji senajame Jurbarke: geležinkelio klausimas, garlaivių eismas, gyventojų nuotaikos ir aukos Ginklų fondui  0

Vasilčikovo rūmai

Senasis Jurbarkas kovo 25-ąją: žemės reforma, kursai ir skautiškos Velykos  0

Ketas ties Jurbarku

Kovo 24-oji senajame Jurbarke: bravoras, elektra Skirsnemunėje, tiltas ir Velykų dovanos  0

Vokietijos-Lietuvos pasienis 1940 m.

Kovo 23-oji senajame Jurbarke: paštas, šaulių veikla, „beždžionizmo teorija“ ir sulaikyti autobusai  0

Laidotuvių procesija prie Jurbarko bažnyčios

Senasis Jurbarkas kovo 22-ąją: kunigų permainos, varžytynės ir elektros problemos  0

Baidokas Jurbarke, 1938–1939 m.

Senasis Jurbarkas kovo 21-ąją: atskleistas nuskaltimas, „kova“ su krize, gimnazijos veikla ir baidokų statyba  0

Naujame Jurbarko rajono laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite

Naujame Jurbarko rajono laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite  0

Jurbarkas XX a. 3–4 deš.

Senasis Jurbarkas kovo 20-ąją: neįvestas pradžios mokslas, girti padegėjai ir atsišaukimai iš dangaus  0

Gaisrinės pastato statybos pradžia . Apie 1925 m.

Kovo 19-oji senajame Jurbarke: garlaiviai, atlaidai, aukos ligoninei ir apleisti ugniagesiai  0

Potvynis Jurbarke

Kovo 18-oji senajame Jurbarke: išdykęs vikaras, ledonešis, šaulių veikla ir žūstantys varnėnai  0

Potvynis Jurbarke

Senasis Jurbarkas kovo 17-ąją: revizija, turizmo komitetas ir didžiulis potvynis  0

Mūsų partneriai