Tarptautinė vaikų knygos diena

Tarptautinė vaikų knygos diena švenčiama kartu su pasakų kūrėjo Hanso Kristiano Anderseno (1805–1875) gimtadieniu – balandžio 2-ąją.

Hansas Kristianas Andersenas

Hansas Kristianas Angersenas gimė 1805 m. balandžio 2 d. Odensėje neturtingo batsiuvio šeimoje, o ir pats Hansas Kristianas, dar vaikas būdamas, mokėsi šio amato dirbdamas pameistriu fabrike.

1819 m., tesulaukęs keturiolikos, jis paliko savo gimtąjį miestą ir našlę mamą, kuri dirbo skalbėja, ir išvyko į Kopenhagą: ten teatre mokėsi dainavimo ir šokio. Iki tol visas jo išsilavinimas buvo šešeri metai skaitymo ir rašymo įgūdžių, kuriuos gavo Odensės miesto labdaros mokykloje varguolių vaikams.

Andersenas išgarsėjo romanu „Improvizatorius“ (1835 m.). Tais pačiais 1835 m. buvo išleista brošiūra „Pasakos, pasektos vaikams“, kurioje greta pasakos „Skiltuvas“ buvo dar trys. Pasakos ir pelnė jam pasaulinę šlovę.

Su humoru ir begale fantazijos jis iš pradžių kūrė vaikams; vėliau savo pasakojimą praturtino subtilia ironija bei gyvenimo išmintimi, todėl jo kūrinius vis labiau ėmė vertinti ir suaugusieji. Jo kūriniuose juntama stipri romantikos įtaka. Ryškiausi pavyzdžiai: „Karalaitė ant žirnio“, „Sniego Karalienė“, „Bjaurusis ančiukas“ bei „Naujieji karaliaus drabužiai“.

Pirmoji H. K. Anderseno pasakų knyga lietuvių kalba pasirodė 1895 m. Vėliau Lietuvoje išleista 20 rašytojo pasakų rinkinių ir dešimtys atskirų pasakų knygų. Visgi daugumą jo pasakų, išverstų iš originalo kalbos į lietuvių, skaityti dar negalima ir tuo atsiliekama nuo latvių ir estų, kurie beveik visas – 190 – yra išsivertę iš danų kalbos.

Pasakininkas mirė 1875 m. rugpjūčio 4 d. Kopenhagoje.

Pirmasis lietuviškas eilėraštis vaikams – himnas rykštei

Vaikų literatūros ištakos – mitai, liaudies kūryba. Pirmosios vaikiškos knygos taip pat buvo leidžiamos, remiantis Biblija, jos morale. Tai katekizmai, elementoriai, šventųjų gyvenimų aprašymai, moraliniai pamokymai, didaktiniai pasakojimai ir apsakymai, šventos giesmės.

Pirmasis lietuviškas sakralinis eilėraštis „Kalėdaitis dėl mažų vaikelių“ pasirodė 1763 metais. Jis skirtas Kalėdoms, kad vaikai žinotų, kaip gražiai elgtis, bei pasakoja apie tai, kaip rykštės yra gerai visais atžvilgiais, ir iš viso – rykštė yra geriausia kalėdinė dovana.

Kalėdaitis dėl mažų vaikelių

Rykšte Šventa Dvasia vaikelius mušti nurodė.
Rykštė tačiau sveikatos nežaloja.
Rykštė pavaro razumą į galvą,
Moko poterių ir nuo piktos kalbos gina.

Rykštė vaikus tėvams paslušnus daro,
Ožį išvaro, o lotynų moko.
Rykštė nors muša – nesulaužys kaulų,
Vaikelius nuturi nuo visokios zlasties.

Rykštė, kada vaikelį jo motina plaka,
Išgelbės tikrai dūšią jo iš peklos.
Rykštė išmoko ir užsidirbti duonos,
Rykštė vaikelius pavaro į dangų.

Rykštė visokių dalykų yra mokytoja,
Rykštė ir iš piktų vaikų gerais padaro.
Motina kada rykštės ant vaiko gailės,
Virvę ant kaklo jam tada gatavoja.

Pašlovink, Dieve, mokytojus ir tas motinas,
Kurios tvoja rykšte mažus vaikelius.
Pašlovink, Dieve, ir tuos miškus,
Kur rykštės auga kaip ant ilgiausio čėso.

Ant mažo gera yra rykštė beržinė,
O vyresniems botagas arba vytis ąžuolinė,
Žvaigždė vaikams tą kalėdaitį duoda,
Dėl to gi jus už tai tegul niekas nebaudžia.