Tarptautinė tualetų diena

Tarptautinė tualetų organizacija paskelbė lapkričio 19-ąją Tarptautine tualetų diena. Ši organizacija buvo įkurta 2001 m., po Singapūre sušauktos tarptautinės konferencijos, kurioje buvo nagrinėjama tualetų problema. Pasirodo, kad net 40 proc. pasaulio gyventojų neturi standartinių sanitarinių patogumų. Dėl šios priežasties plinta infekcinės ligos, didėja medicinos išlaidos.

Tarptautinės tualetų organizacijos steigėjas Džekas Simas tikisi, kad į šią tarptautinę šventę bus pažiūrėta ne tik su šypsena, bet kad ji padės apvalyti aplinką nuo infekcijų plitimo. Šią dieną skatinama sutvarkyti apleistus lauko tualetus, įrengti naujus.

ES – ketvirti nuo galo

Žinoma, Europos, o tuo pačiu ir Lietuvos, situacija pasaulio kontekste atrodo puikiai. Tačiau... Visada galėtų būti geriau. Europos statistikos biuro „Eurostat“ atliktu tyrimu nustatyta, kad visoje ES 2020 metais tebebuvo 1,9 proc. gyventojų, kurie namuose neturi prie vandentiekio prijungto tualeto, t. y. klozeto su nuleidžiamu vandeniu. Lietuva šiame tyrime nesublizgėjo. Čia 7,6 proc. gyventojų namuose neturėjo nuleidžiamo tualeto. Prasčiau atrodė tik Latvija (8 proc.), Bulgarija (13,2 proc.) ir Rumunija (22,8 proc.).

Atsisakyti lauko tualetų iki 2023-ųjų metų visose gyvenvietėse, kur yra daugiau nei 2000 gyventojų, Lietuvą įpareigoja Europos Sąjungos (ES) direktyvos, tačiau daugybė žmonių iki šiol tebesinaudoja lauko būdelėmis. Prisijungti prie centralizuotų nuotekų sistemų yra brangu, o kai kur ir paprasčiausiai neįmanoma.

Centralizuotos nuotekų sistemos – ne visada prieinamos

ES direktyvose numatoma, kad dauguma gyventojų turės prisijungti prie centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų, o 2 proc. nuotekų galės būti valomi individualiuose nuotekų valymo įrenginiuose.

Nors lauko tualetų turėjo nelikti iki šių metų pradžios, dar 2022 m. birželį pranešta, kad jų vis dar skaičiuojama tūkstančiais. Tiesa, įstatymas visiškai pašalinti jų nereikalauja, gyvenamosiose sodybose tokių gali likti iki 2 proc. Tokį įsipareigojimą Lietuva prisiėmė Europos Komisijai dar prieš šešerius metus. Taip padaryta, siekiant uždrausti gyventojams nuotekas berti kieme, miestuose ar saugomose teritorijose, skatinant įrengti valymo įrenginius ir jas pašalinti saugiai bei teisingai.

Lauko tualetams viena sąlyga

Vis dėlto ši statistika labai nustebinti ir išgąsdinti neturėtų. Aplinkos ministerija praėjusiais metais skelbė, kad beveik 80 proc. gyventojų turėjo prisijungimą prie nuotekų valymo sistemų, o visi kiti nuotekas tvarkė savarankiškai. Tačiau praėjusių metų pabaigoje žiniasklaidoje nuskambėjus žiniai, kad jau nuo 2023-ųjų neturėtų likti „namelių su širdele“, nemaža dalis kaimo gyventojų sunerimo – ką daryti su turimais statiniais ir kaip įsirengti tinkamus tualetus?

Aplinkos ministerijos specialistai ramina, kad lauko tualetų su buldozeriu niekas nestums. Be to, jie ir toliau galės stovėti, tačiau tik su viena sąlyga. Jie turės būti saugūs aplinkai, iš rezervuarų talpos turinys negalės skverbtis į gruntą.

Paprastai sakant, problema yra ne lauko tualetų naudojimas, bet netinkamas ir aplinką teršiantis nuotekų tvarkymas. Taigi, lauko tualetai, savaime vien todėl, kad egzistuoja, nėra kažkas blogo ar neleistino. Neleistina yra tik tuomet, jei jų turinys patenka į aplinką. Tai yra traktuojama kaip aplinkos teršimas nuotekomis, už tai jau seniai numatyta administracinė atsakomybė. Dėl to asmenys, individualiai tvarkantys nuotekas, jau dabar turi pareigą užtikrinti, kad jų nuotekų tvarkymas atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Todėl visada reikėtų turėti sudarytą sutartį dėl nuotekų transportavimo, taip pat susidariusias nuotekas būtina laiku išvežti, užtikrinti, kad nuotekų įrenginys ir rezervuaras yra sandarus ir kt.