Šv. Kazimieras – Lietuvos globėjas

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Kovo 4-ąją minime Lietuvos globėjo šv. Kazimiero dieną.  O kas gi buvo šv. Kazimieras, kodėl jis buvo paskelbtas šventuojų ir tapo Lietuvos globėju?

Paprastai ta proga visoje Lietuvoje vyksta Kaziuko mugės, su liaudiška muzika, žaidimais bei pačių įvairiausių, dažniausiai – pačių pagamintų, rankdarbių prekyba. Šių mugių pradžia – Vilniuje, kur jos iš pradžių vykdavo Katedros aikštėje, nuo 1910 m. – Lukiškių aikštėje, o galiausiai pradėtos organizuoti keliose miesto vietose. Pirmiausia prekiauta žemės ūkio įrankiais ir namų apyvokos reikmenimis, taip pat būdingomis Vilniui verbomis. Mugės metu vykdavo karnavalinės eitynės; šių renginių tradicija tęsiama ir šiandien. Prekiaujama liaudies meno ir autoriniais meno dirbiniais, namų apyvokos daiktais.

Pamaldusis karalaitis
Krokuvoje, karališkoje Vavelio pilyje 1458 m. spalio 3 d., anksti ryte, Lenkijos karaliaus Kazimiero IV Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės, Austrijos princesės ir Bohemijos bei Vengrijos karaliaus, Vokietijos imperatoriaus Albrechto II Habsburgo dukters, šeimoje gimė antras sūnus karalaitis Kazimiera. Karališkoji pora iš viso turėjo 6 sūnus ir 5 dukteris. Kazimiero seneliai — karalius Jogaila ir Sofija Alšėniškė, o tėvas — Jogailos sūnus Kazimieras, didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius (1427–1492). Taigi Kazimieras buvo Gedimino giminės atžala.
Kazimiero vyresnysis brolis Vladislovas 1471 m. buvo vainikuotas Bohemijos karaliumi, o 1490 m. tapo Vengrijos karaliumi. Jaunesnieji broliai Jonas Albrechtas, Aleksandras ir Žygimantas Senasis pakaitomis valdė Lenkiją. Jauniausiasis brolis Fridrikas tapo Gnieznoarkivyskupu, Krokuvosvyskupu, o 1493 m. – kardinolu.
Karalaičius buvo patikėta auklėti istorikui, Krokuvos kanauninkuiJanui Dlugošui, vėliau tapusiam Lvovo arkivyskupu, ir italų humanistui Filipui Buonaccorsi, dar vadintam Kalimachu. Kazimieras kartu su kitais karaliaus vaikais buvo mokomas daugelio dalykų. Jis puikiai kalbėjo lotyniškai, lenkiškai, mokėjo rašyti ir skaityti.
Pamaldumo dvasią Kazimierui įkvėpė karaliaus rūmuose aukštinamas Švč. Mergelės Marijos kultas. Brandesniam tikėjimui Kazimierą paskatino jo pamaldi motina Elžbieta, taip pat kanauninkas J. Dlugošas. Karaliui su sūnumi Kazimieru lankantis Vilniuje, būsimas šventasis retkarčiais buvo vežamas į Medininkus pakvėpuoti grynu oru ir atsigauti Šv. Augustino regulinių kanauninkų vienuolyne, kuriame buvo uoliai rūpinamasi pamaldumo į Švč. Mergelę Mariją puoselėjimu. Labiau pasitikėti Dievu ir Bažnyčia jaunajam Kazimierui padėjo Vilniuje 1481 m. pavasarį prieš karališkąją giminę rengto sąmokslo atskleidimo aplinkybės. Dar viena priežastis, paskatinusi Kazimierą pasišvęsti Dievui, kuris niekada nenuvilia – nenusisekęs beveik trylikamečio jaunuolio karinis žygis, vykęs 1471 m.
1471 m. Kazimiero vyriausias brolis Vladislovas užėmė Bohemijos sostą. Tuo pat metu Vengrijoje kilo sukilimas prieš Motiejų Korviną ir sukilę didikai kreipėsi su prašymu į Kazimierą, kad šis priimtų sostą. Kazimieras sutiko ir su 12 000 kareivių, vadovaujamų Petro Dunino, išvyko į Budą. Ten situacija jau buvo pasikeitusi ir jo niekas nebelaukė. Teko grįžti. Nesėkmingas žygis, kurio metu Kazimierui teko būti net plėšimų, sukilimų dėl neišmokėtų samdiniams algų, prievartavimų liudininku, tapo dideliu išbandymu trylikamečiui. Nuo to laiko Kazimieras tapo labai pamaldus. Grįžęs namo tęsė mokslus pas J. Dlugošą, kol 1475 m. tėvas įtraukė jį į valstybės valdymą. Vyresniajam broliui Vladislovui priėmus Bohemijos sostą, Kazimierui turėjo tekti Lenkijos sostas, todėl 1479 m. karaliui išvykus į LDK, Kazimieras iki 1483 m. buvo paskirtas karaliaus vietininku Lenkijoje. Tuo metu tėvas pabandė jį apvesdinti su Vokietijos imperatoriaus Fridricho III dukterimi, tačiau Kazimieras atsisakė.
1483 metais karalaitis Kazimieras atvyko į Lietuvą, aplankyti tėvo. Vilniuje karalaitis praleido beveik visus metus. Žiemą lydėjo tėvą į seimą Liubšine, bet sužinojo, kad serga džiova. Vilniuje, o anksčiau ir Krokuvoje bei Radome, jis rūpinosi tų miestų vargšais, buvo dosnus bažnyčioms ir vienuolynams.
Gyvendamas Vilniuje, nemažą dienos dalį Kazimieras skirdavo maldai. Kol sveikata leido, jis tenkinosi kietu guoliu. Mėgo tylią maldą vienatvėje. Vilniuje ir Trakuose Kazimieras praleido daugiau kaip pusę metų, tačiau sveikata negerėjo. Kai gydytojai ir net artimieji kaip vaistą nuo sunkios lėtinės ligos siūlė gyvenimą su moterimi, Kazimieras atsakė, kad „norėtų verčiau prarasti šį laikiną ir praeinantį gyvenimą, negu netekti amžinojo bei nenykstančio danguje, ir visiems priekaištavo, kad nesigėdi siūlyti neleistino dalyko“, – pasakoja pirmasis jo biografas.
1484 m. pradžioje, po Kalėdų, karalienė Elžbieta su sūnumi išvyko į Krokuvą. Rogių keliu per Merkinę jie pasiekė Gardiną ir ten sustojo, nes Kazimiero sveikata labai pablogėjo. 1484 m. kovo 4 d. Gardine jis mirė. Kazimiero gyvenimas buvo trumpas — 25 metai ir 5 mėnesiai. Po mirties tik liepos 17 d. Kazimiero kūnas iš Gardino buvo atgabentas ir palaidotas Vilniaus katedros Karališkoje koplyčioje.

Šventasis
Vilniaus katedroje palaidoto Kazimiero kapas netrukus pagarsėjo kaip maldininkus traukianti vieta: tikėdami princo šventumu, žmonės čia ateidavo prašyti užtarimo, patirdavo malonių ir palikdavo vaškinius votus – kaip padėką už išklausytas maldas. Tokia spontaniška pamaldumo praktika užfiksuota pačioje XVI amžiaus pradžioje, nepraėjus nė dvidešimtmečiui nuo Kazimiero mirties. Lietuvių ir lenkų riteriai, dalyvavę 1518 m. Polocko žygyje ir apgultyje, taip pat patyrė Kazimiero pagalbą. Jis pasirodęs sutemose ir nurodęs brastą per Dauguvą. Šventumo garsu pažymėtas Kazimiero gyvenimas ir stebuklais pagarsėjusi jo kapo vieta XVI a. antrame dešimtmetyje paskatino Kazimiero brolį, Lenkijos ir Lietuvos valdovą Zigmantą Senąjį, taip pat ir Vilniaus vyskupą, kapitulą bei pranciškonus kreiptis į popiežių Leoną X, prašant paskelbti Kazimierą šventuoju.
1520–1521 m. atvykęs popiežiaus legatas Zacharijas Ferreris, matydamas augantį Kazimiero kultą ir susipažinęs su jo gyvenimo būdu, lotyniškai aprašė jo gyvenimą ir parengė liturginius šventojo garbinimo tekstus. Už visus išvardytus nuopelnus 1521 m. popiežius Leonas X Kazimierą paskelbė palaimintuoju, o popiežius Klemensas VIII — šventuoju ir savo breve (1602 m. lapkričio 7 d.) suteikė Šv. Kazimiero šventei Lietuvoje ir Lenkijoje aukštesnį liturgijos laipsnį (sub ritu duplici), kitaip tariant, jo kultą pripažino lokaliu, t. y. tik Lietuvai ir Lenkijai.
Kazimiero kulto patvirtinimo proga,1602 m. buvo atidarytas karstas su jo palaikais. Pagal liudytojų parodymus, kūnas, nepaisant nuolatinės drėgmės, per 118 metų nepasikeitė, be to, skleidė nepaprastai malonų kvapą. Prie jo galvos buvo rastas mėgstamiausias šventojo himnas „Omni die dic Mariae“ („Kiekvieną dieną garbink Mariją“); kurį laiką šv. Kazimierui buvo klaidingai priskiriama ir jo autorystė.
Kanonizacijos iškilmės įvyko 1604 m. gegužės 10–12 d. Vilniuje. Buvo surengta iškilminga procesija iš Šv. Stepono bažnyčios į Vilniaus katedrą; joje buvo nešama iš Romos atgabenta vėliava su Šv. Kazimiero atvaizdu bei popiežiaus brevė. Šv. Kazimiero karstas ta proga buvo iškeltas iš kriptos ir Vilniaus katedroje išstatytas viešam gerbimui. Paskutinę, trečiąją, iškilmių dieną, vyskupas Benediktas Vaina pašventino kertinį Rotušės aikštėje pradedamos statyti Šv. Kazimiero bažnyčios – pirmosios Lietuvoje – pamatų akmenį. 1636 m. Šv. Kazimiero relikvijos (palaikai) pernešti į specialiai Šventajam skirtą Karališkąją koplyčią Vilniaus katedroje, pastatytą šv. Kazimiero giminaičių, Lenkijos ir Lietuvos valdovų Zigmanto ir Vladislovo Vazų, iniciatyva ir lėšomis. Sovietų valdžiai uždarius Vilniaus katedrą, 1953 m. šv. Kazimiero relikvijos perkeltos iš Vilniaus katedros į Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčią; jos grąžintos į nuolatinę buveinę 1989 m. Dalis šventojo relikvijų išsiųsta Maltos Ordinui (Joanitams), pasirinkusiam jį savo šventuoju.

Globėjas
Šv. Kazimieras nuo 1636 m. yra Lietuvos globėjas, o nuo 1948 m. – Lietuvos jaunimo globėjas (paskelbė popiežius Pijus XII), nuo 1960 m. – Maltos (Joanitų) ordino globėjas.
Jis taip pat užtaria bei globoja žmones, pasišventusius viešajai tarnybai; Lietuvoje laikomas amatininkų globėju. Taip pat – Vilniaus arkivyskupijos, Radomo ir Drohičino (Lenkija) vyskupijų globėjas. Kadangi Lietuva buvo didžiausia ir galingiausia Europos valstybė, XVII amžiuje Kazimiero kultas išplito ir Italijoje, ypač Palerme, Florencijoje, Neapolyje. Jis tapo Palermo miesto globėju, o Pietro Novelli užsakymu nutapytas paveikslas „Šv. Kazimiero karūnavimas“.

Kazimiero vardą turi tik vienas šventasis. Šv. Kazimiero garbei pavadintas Venesuelos miestas San Kasimiras.

 

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Kovo 15-oji – Lietuvos žydų gelbėtojų diena

Kovo 15-oji – Lietuvos žydų gelbėtojų diena  0

Kovo 15-osios „Mūsų laike“ skaitykite

Kovo 15-osios „Mūsų laike“ skaitykite  0

Kovo 8 dienos „Mūsų laike“ skaitykite

Kovo 8 dienos „Mūsų laike“ skaitykite  0

Kovo 1 dienos „Mūsų laike“ skaitykite

Kovo 1 dienos „Mūsų laike“ skaitykite  0

Vasario 23-osios „Mūsų laike"

Vasario 23-osios „Mūsų laike"  0

Tarptautinė gimtosios kalbos diena

Tarptautinė gimtosios kalbos diena  0

Išleidome naują „Mūsų laiko“ numerį

Išleidome naują „Mūsų laiko“ numerį  0

Šlapdriba

Savaitgalio orai: sulauksime šlapdribos  0

Savaitės horoskopas dvylikai Zodiako ženklų

Savaitės horoskopas dvylikai Zodiako ženklų  0

Išleidome šeštąjį laikraščio „Mūsų laikas“ numerį

Išleidome šeštąjį laikraščio „Mūsų laikas“ numerį  2

Pasaulio cepelinų diena

Pasaulio cepelinų diena  0

Trys Karaliai

Trys Karaliai  0

Šventų Mišių laikas Kalėdų laikotarpiu

Šventų Mišių laikas Kalėdų laikotarpiu  0

Sekmadienį prasideda adventas

Sekmadienį prasideda adventas  0

Šv. Klemensas. Žvejų diena

Šv. Klemensas. Žvejų diena  0

Lapkričio 23-oji – Lietuvos kariuomenės diena

Lapkričio 23-oji – Lietuvos kariuomenės diena  0

Pasaulinė sveikinimosi diena

Pasaulinė sveikinimosi diena  0

Lauko tualetas

Tarptautinė tualetų diena  0

Latvijos vėliava

Latvijos nepriklausomybės diena – ilgas kelias į laisvę  0

Pasaulinė gerumo diena

Pasaulinė gerumo diena  0

Likimo ir orų pranašas – šv. Martynas

Likimo ir orų pranašas – šv. Martynas  0

Europos sveikos mitybos diena

Europos sveikos mitybos diena  0

Pyragų diena

Pyragų diena – Jurbarko rajono įstaigose  0

Pasaulinė regėjimo diena

Pasaulinė regėjimo diena  0

Mūsų partneriai