Spalio 9-oji senajame Jurbarke: progimnazijos mokytojai, paštas, Napoleono lobis ir organizacijų reikalai

1919 m. Progimnazija. Surašytas dokumentas „Jurbarko „Saulės“ progimnazija 1919 m. 9 spalio Nr. 27“ – atsakymas Švietimo ministerijai į anketos klausimus. Mokinių – 129, iš jų: 5 evangelikai, visi kiti katalikai. Mokinių pasiskirstymas klasėmis: I – 40, II – 41, III – 39, IV – 9. Mokytojų – 8, vyrų – 7, moterų – 1. Matematikos mokytojai – Vytautas Sabas ir Salomėja Stakauskaitė, filologai: lotynų k. dėsto kun. Gižinskis, A. Giedraitis – lietuvių k., gamtininkas – J. Kasiulaitis, naujųjų kalbų mokytojas – Albertas Šileris, tikybos – kun. Leonardas Gižinskis, paišybą – A. Šileris, gimnastiką – Petras Čerkeliūnas, rankdarbius – S. Stakauskaitė, geografiją – P. Čerkeliūnas, darbus – vargonininkas Jonas Pocius. Mokytojų mokslo cenzas: iš vyrų du baigę aukštąjį mokslą, trys – lankę aukštąsias mokyklas, kunigas baigęs dvasinę seminariją, „vargonininkas Pocius gerai išsilavinęs mzikoje“. Moteris baigusi aukštąją mokyklą (LCVA). Vargonininko Jono Pociaus duomenis apie išsilavinimą galima papildyti toje pačioje byloje esančio tarnybos lapo faktais. Baigęs Jurbarko pradžios mokyklą (klaidingai įrašyta 1860 m.!), privačiai mokėsi „vargonininkystės“, paskui vienerius metus „Varšuvoje profesorių Furmaniko ir Makovskio harmonikos kuruose“.

1919 m. Paštas. Jurbarke tą dieną vokiečių administruojamas paštas pradėjo ant vokų dėti antspaudus su įrašu „Litauen“ (Lietuva) („Lietuvių enciklopedija“, t. 6, 1955).

1920 m. Vilniaus užėmimas. Klastingai sulaužius spalio 7 d. Suvalkuose pasirašytą sutartį, maištininku apsimetęs generolas Liucjanas Želigovskis, iš tikrųjų vykdydamas Juzefo Pilsudskio nurodymą, staigiu maršu užėmė Vilnių. Šis lenkų agresijos aktas Lietuvoje sukėlė didžiausią visuomenės protestų bangą. Ryžtingai protestavo taip pat jurbarkiškiai.

1924 m. Lobis. Reportažėlyje rašoma apie Pašvenčio kaime esantį Vingių kalną, kuriame prieš karą rusų kareiviai iškasę daug žmonių kaulų ir ginklų. Minima, kad netoli Žirniškių kaimo Napoleono kariai, bėgdami iš Rusijos, 1812 m. užkasę dėžę su auksu („Trimitas“, 1924, Nr. 208).

1935 m. Skautai. Skirsnemunėje įsteigta jaunesniųjų skautų ir skaučių draugovė („Mūsų parapija“, 1935-07-01, Nr. 2).

1936 m. Literatų susirinkimas. Trečiajame šiais mokslo metais literatų susirinkime V. Šimaitis skaitė „Alkanas dienas“, o V. Sabaliauskas –  „Praganytus žąsiukus“ („Ateitis“, 1936, Nr. 10).

1938 m. Katalikų sąjunga. Skirsnemunėje įvyko Vyrų katalikų sąjungos skyriaus steigiamasis susirinkimas. Dalyvavo per pusantro šimto vyrų. Į sąjungą įstojo apie 50 naujų narių. Paskaitą skaitė iš Kauno atvykęs p. Paukštys („Mūsų parapija“, 1938-11-15, Nr. 9).