Šeštinės

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Gegužės mėnesį paprastai švenčiamos dvi kilnojamosios Bažnyčios šventės – Šeštinės ir Sekminės.

Šeštinės – Kristaus dangun įžengimo šventė, kilnojama pagal Velykų laiką tarp gegužės 4 ir birželio 2 d., būna šeštosios savaitės po Velykų ketvirtadienį. Tai privaloma šventė tikintiesiems. Pirmosios trys tos savaitės dienos pažymimos kaip taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų dienos. Šios dienos dar buvo vadintos Kryžiaus dienomis.

Vienuolika mokinių nuvyko į Galilėją, ant kalno, kurį jiems buvo nurodęs Jėzus. Jį pamatę, mokiniai parpuolė ant žemės, tačiau kai kurie dar abejojo. Tuomet prisiartinęs Jėzus prabilo: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 16–20).

Šeštinės Lietuvoje

Katalikų Bažnyčia Lietuvoje Šeštines kelia į septintą Velykų laiko sekmadienį, kad tikintiesiems būtų lengviau dalyvauti. Per Šeštines vyksta procesija, simbolizuojanti į dangų žengiančio Kristaus palydėjimą.

Kadaise Lietuvos kaimuose visas tas dienas žmonių būriai giedodami litanijas eidavo melstis prie kaimo kryžių. Jie vieną dieną gieda prie vieno kryžiaus, tai kitą dieną būtinai prie kito. Taip stengtasi apeiti kuo daugiau kaimo kryžių (kaip žinia, senosios Lietuvos kaimai kryždirbystės meistrais ir jų kūriniais tikrai garsėjo). Prieš Kryžiaus dienas merginos apvainikuodavo numatytus lankyti kryžius. Liškiavos apylinkėse buvo paprotys, pradėjus giedoti nuo kryžiaus kaimo gale, užbaigti prie kryžių kapinaitėse.

Zarasiškiai stengėsi aplankyti kryžius visuose trijuose – žiemkenčių, vasarojaus ir pūdymo – laukuose.

Buvo patariama tomis dienomis sėti žirnius, bet nesėti miežių, avižų, kad jų varpos nesikryžiuotų, nesodinti bulvių, laukuose su arkliais nedirbti, kad vasarą ledai nepakenktų javams; audeklo nemesti: siūlai raizgysis; mėsos nevalgyti – javai bus susipynę; iš miško šakų namo nenešti, nes parsinešęs jose gyvatę rasiąs. Taigi mūsų kaimo Šeštinių papročiuose randame krikščionybės įkvėptas baltų kultūros pavasarinių aukojimų liekanas. Šie gražūs papročiai ilgam išlaikė kaimo bendruomenės solidarumą.

Tverečiaus apylinkių šeimininkės per Šeštines piemenukams būtinai duodavo ką nors skanesnio – „šeštinaičio“, „kad žirniai geriau derėtų ir kiaulės daugiau paršiukų atsivestų“. Seniau tą dieną Rytų Aukštaitijoje būdavo verdami žirniai su kiaulės koja. Žeimelio apylinkėse šeimininkės šeimynai per Šeštines išvirdavo po 6, per Sekmines – po 7, o per Devintines po 9 virtinius. Šiaurės Lietuvoje buvo manoma, jog jei per Šeštines giedra, tais metais avys išsiganys sveikos.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Liepos 12-oji senajame Jurbarke: atleidimas, mirtys, Šilinės mokyklos statybos

Liepos 12-oji senajame Jurbarke: atleidimas, mirtys, Šilinės mokyklos statybos  0

Liepos 12 dienos laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite

Liepos 12 dienos laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite  0

Senojo Jurbarko liepos 11-osios naujienos: renkama nauja miesto taryba, žydų gimnazija, neatsargus motociklininkas ir naujas eigulys

Senojo Jurbarko liepos 11-osios naujienos: renkama nauja miesto taryba, žydų gimnazija, neatsargus motociklininkas ir naujas eigulys  0

Antanas Giedraitis su žmona.

Liepos 10-oji senajame Jurbarke: mokytojų protestas, vakarėlis, apmokamos atostogos, futbolo rungtynės ir šiaudinis Skrajūnas  0

1931 m. vasaros pabaigoje prasidėję Jurbarko plaučių ligoninės statybos darbai buvo gana spartūs. Nuotraukoje darbininkai prie statomos ligoninės.

Senojo Jurbarko liepos 9-osios naujienos: spekuliantai, kritika valdžiai, Kunigų permainos Kauno vyskupijoje ir trumai  0

Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius Kaune, savo rezidencijoje

Liepos 8-oji senajame Jurbarke: vyskupo lankymasis, Lukšiuose įsikūrė valstiečių liaudininkų skyrius  0

Jurbarkas po didžiojo gaisro 1940-07-08

Liepos 7-oji senajame Jurbarke: šventės, jubiliejai, nelaimės, prezidento vizitas ir didysis gaisras  0

Jurbarko choras apie 1930 m. Trečias iš kairės stovi vadovas J. Pocius

Senojo Jurbarko liepos 6-osios naujienos: Skirsnemunės šaulių sveikinimas „Trimitui“, jurbarkiškių pasirodymas Šiauliuose ir nauja telefono linija,  0

Vasilčikovo dvaro rūmai po I pasaulinio karo

Liepos 5-osios senojo Jurbarko naujienos: blogi keliai, naujų statybų planai, apvogtas teismas ir dovanos platintojams  0

Ateitininkų šventė Jurbarke. Kalba prof. P. Dovydaitis

Senasis Jurbarko kraštas liepos 4-ąją: miško gaisras, ekskursijos ir skautų stovykla  0

Liepos 3-osios senojo Jurbarko naujienos: naujas burmistras, Maironio paminėjimas skautų stovykla ir smirdintis ūkis

Liepos 3-osios senojo Jurbarko naujienos: naujas burmistras, Maironio paminėjimas skautų stovykla ir smirdintis ūkis  0

Jurbarko choras. Centre – vargonininkas Jonas Pocius

Liepos 2-osios senojo Jurbarko krašto naujienos: choro pasirodymas, ariama žemė, sportininkų rezultatai ir nepatogiai įsikūrusi miškų urėdija  0

Pirmasis Jurbarko pašto pastatas 1930 m.

Gausybė liepos 1-osios senojo Jurbarko krašto naujienų: apie paštą, policiją, girininkijas, garlaivių ir autobusų eismą, ekskursijas ir...  0

Jurbarko „Saulės“ gimnazijos pirmoji abiturientų laida. 1927 m.

Birželio 30-oji senajame Jurbarke: pirmoji gimnazijos laida ir kitos švietimo naujienos, sudužęs paminklo projektas, ieškomi asmenys  0

Jurbarko gimnazijos sporto šventė 1928 m.

Birželio 29-oji senajame Jurbarke: pašto darbas, garlaivių konkurencija, nelaimė kelyje, sporto varžybos ir dar daug visko  0

Birželio 28-osios senojo Jurbarko naujienos: apgavikas, arklių uodegų pjaustytojai, geologai Skirsnemunėje ir miško gaisrai

Birželio 28-osios senojo Jurbarko naujienos: apgavikas, arklių uodegų pjaustytojai, geologai Skirsnemunėje ir miško gaisrai  0

Birželio 28 d. laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite

Birželio 28 d. laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite  0

Jurbarkiečių pramogos Mituvoje

Senasis Jurbarkas birželio 27-ąją: apie burtininkę, gatvės pavadinimo keitimą ir audros padarytą žalą  0

Tiltas per Mituvą Jurbarke

Birželio 26-oji senajame Jurbarke: suirę tiltai, skurdi prieglauda, ravimos gatvės ir Nemuno aukos  1

Kauno gatvė Jurbarke prieš I pasaulinį karą

Senasis Jurbarko kraštas birželio 25-ąją: ekskursija, šventė ir nusikaltimai  0

Kunigaikščio Vasilčikovo vežikas. Prieš I pasaulinį karą.

Birželio 24-oji senajame Jurbarke: sinodas, šventės, neskirtas žemės sklypas ir pabėgęs meškėnas  0

Parduotuvių nacionalizacija 1940 m.

Birželio 23-oji senajame Jurbarke: reklamos, kelionės, ekskursijos, bravoras ir gimnazijos užėmimas  0

Iš kairės: J. Giedraitis, B. Liesis, J. Bikinas, A. Žukauskas-Vienuolis, A. Giedraitis, 1936 m.

Birželio 22-osi senajame Jurbarke: Skirsnemunės pavasarininkai, sunki kelionė garlaiviu ir tragiška nelaimė gatvėje  0

Jurbarko vaizdas iš viršaus

Birželio 21-oji senajame Jurbarke: spirito kontrabanda, suvažinėtas šoferis, parodos ir skautų stovykla  0

Mūsų partneriai