Senasis Jurbarko kraštas liepos 4-ąją: miško gaisras, ekskursijos ir skautų stovykla
1930 m. Miško gaisras. Tos dienos 17 val. Eičių girininkijos Meisnerinės miške kilo didelis gaisras. Tą dieną jį pavyko apgesinti, bet kitą dieną jis dar labiau išplito. Miškų urėdas Pranskaitis įvertino nuostolius („Lietuvos aidas“, 1930-07-10, Nr. 154).
1933 m. Ekskursija. Prof. P. Dovydaičio iniciatyva tą dieną iš Kauno išplaukė garlaivis „Kęstutis“ su 170 ekskursantų. Pirmoji jų nakvynė buvo dr. K. Ambrozaičio ūkyje Rotuliuose. Vaišės prie nutįsusio per visą kiemą stalo. Ant Nemuno šlaito skambėjo dainos. Kitos dienos rytą po pusryčių ekskursijos dalyviai pėsti nuėjo į Jurbarką, kur jų laukė garlaivis („Ateitis“, 1933, Nr. 9–10; „Darbininkas“, 1933-07-22, Nr. 29).
1936 m. Skautų stovykla. Laikraštyje rašoma apie Kalnėnų miške buvusią Jurbarko gimnazijos skautų stovyklą. Ją mielai lankė jurbarkiškiai ir aplinkinių kaimų žmonės. Stovyklos vedėjai buvo E. Kanclyvis ir Z. Zažeckaitė. Jurbarko skautų stovyklauta ir kitose stovyklose (Palangoj, Anykščiuose, Kauno apylinkėse) („Lietuvos aidas“, 1936-07-04, Nr. 302).
1936 m. Ekskursija. Garlaiviu „Aksena“ iš Kauno išplaukė Švietimo ministerijos finansuojama istorijos mokytojų ekskursija į 4 dienų žygį. Tą dieną pasiektas Jurbarkas. Aprašomi jo istoriniai paminklai („Lietuvos aidas“, 1936-07-14, Nr. 318).
šiame tekste K. Vančienės frazę apie p. A. Račą „...išorės gal ir ne labai gražios buvo..." pasibai...
Kovo 11-osios akto signataras, dvikovoje gynęs Dievą