Senasis Jurbarkas vasario 20-ąją: laivai ir keltai, Skirsnemunės organizacijų veikla ir gausingas ūkininkų susirinkimas

1921 m. Laivai. Lietuvos garlaivių akcinė bendrovė, kurios pagrindiniai organizatoriai buvo M. Yčas, J. Šliūpas, S. Banaitis ir A. Prūsas, Vokietijoje nupirkusi du nedidelius burlaivius, pavadintus „Jūrate“ ir „Kastyčiu“, juos priregistravo Jurbarko uoste (gal Kalnėnų, nes tokio Jurbarko uosto tada nebuvo – A. Piročkino past.). Mat tuo laiku Klaipėdoje šeimininkavo prancūzai, o Palangą Lietuva perėmė iš latvių tik po 2021 m. kovo 21 d., kai baigė darbą Lietuvos–Latvijos arbitražo komisija. Tai buvo kovo 31 d.: iškilmingai į miestą atvyko Lietuvos valdžios atstovai ir keli kariuomenės daliniai Tad įsigytus jūrų laivus reikėjo registruoti Jurbarko uoste (J. Aničas. „Jonas ir Martynas Yčai“, Vilnius, 2007).

1923 m. Keltų nuoma. Pranešama, kad šių metų navigacijai išnuomoti „keliai“ (t. y. keltai) per Nemuną: ties Jurbarku ir Kiduliais – draugijai „Irklas“, ties Kaimeliu – pil. A. Jundleriui, ties Šiline – pil. Abromavičiui ir t. t. („Lietuvos žinios“, 1925-02-20, Nr. 41).

1929 m. Skirsnemunės jaunalietuviai. Informacija apie prieš kelis mėnesius Skirsnemunėje įsikūrusį „Jaunosios Lietuvos“ skyrių. Jame yra per 40 narių, turi savo orkestrą, chorą ir scenos mėgėjų sekciją. Velykoms ruošiamasi vaidinti „Aušros sūnus“ ir padainuoti tautinių (liaudies?) dainų („Lietuvos aidas“, 1929-02-20, Nr. 42).  Tos pačios dienos korespondencijoje iš Jokūbaičių rašoma: mokyklos vedėjas Juozas Galbuogis surengė viešą vakarą. Vaidino 3 veiksmų komediją „Gyvieji nabašninkai“, griežė Skirsnemunės „Jaunosios Lietuvos“ skyriaus stygų orkestras.

1929 m. Nerūkanti Skirsnemunė. Laikraštyje išspausdinta informacija „Skirsnemunė nerūko“: anksčiau buvo paplitęs visuotinis rūkymas, bet dabar nerūko daug inteligentų: vietos klebonas ir kunigas, mokyklos mokytojai, pašto tarnautojai ir kt. Nerūkymas plinta ir kaime („Lietuvos aidas“, 1929-02-20, Nr. 42).

1938 m. Šaulių vaidinimas. Skirsnemunės šaulių būrio scenos mėgėjai p. Veličkos salėje vaidino P. Vaičiūno 5 veiksmų dramą „Liepsnojančios širdys“. Žmonių buvo tiek daug, kad pritrūko bilietų („Mūsų parapija“, 1938-03-04, Nr. 5).

1938 m. Pavasarininkai. Tą pačią dieną įvyko Skirsnemunės vyrų ir mergaičių pavasarininkų susirinkimas. Kun. J. Kazlauskas papasakojo apie katalikybės būklę Prancūzijoje, savo kelionės įspūdžius („Mūsų parapija“, 1938-03-04, Nr. 5).

1938 m. Gausingas susirinkimas. Tą dieną įvyko Jurbarko smulkaus kredito draugijos susirinkimas. Iš beveik 800 narių dalyvavo 402. Šiemet į tarybą išrinkti ūkininkai Kasiulaitis, Gavėnas ir Armonas. Draugijos finansinė padėtis: paskolų už 0,5% išduota 308 034 Lt, indėlių yra apie 20 000 Lt, nuosavų kapitalų turi per 70 000 Lt. Iš gauto pelno Ginklų fondui paskyrė 100 Lt, Statybos fondui – 400 Lt. „Gausingas ūkininkų kooperatininkų susirinkimas Jurbarke“, – rašė „Ūkininko patarėjas“ („Ūkininko patarėjas“, 1938-02-24, Nr. 81; „Lietuvos aidas“, 1938-02-28, Nr. 92).