Senasis Jurbarkas vasario 1-ąją: meteorologijos stotis, biblioteka, intriguojančios Skirsnemunės naujienos ir prijaukinta stirna

1920 m. Mokytojų konferencija. Raseiniuose įvyko apskrities mokytojų konferencija. Daug kalbėta apie sunkią mokyklų būklę. Ypač visai mokyklų nežiūri Šimkaičių ir Jurbarko valsčiai („Lietuva“, 1920-02-14, Nr. 36).

1925 m. Mokytojas. Jurbarko „Saulės“ gimnazijos mokytojas Šlekys Julius, jo paties prašymu, atleidžiamas nuo mokytojavimo šioje gimnazijoje. 1925 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. 18 („Švietimo darbas“, 1925, Nr. 4).

1926 m. Tikyba. Kun. Martynui Kibelkai nuo šios dienos leista dėstyti tikybą Jurbarko „Saulės“ gimnazijos mokiniams liuteronams laisvai samdomo mokytojo teisėmis. 1926 m. sausio 21 d. įsakymas Nr. 29 („Švietimo darbas“, 1926, Nr. 1). Atleistas iš šių pareigų paties prašymu nuo 1928 m. vasario 1 d. („Švietimo darbas“, 1928, Nr. 2).

1927 m. Notaras. Teisingumo ministro įsakymu nuo šios dienos Silvestras Leonas skiriamas Jurbarko notaru („Teisė“, 1927, Nr. 11).

1929 m. Atleistas mokytojas. Nuo šios dienos atleidžiamas Jurbarko žydų privačios pradinės mokyklos mokytojas Balseris Peisachas dėl netikimo pedagoginiam darbui. 1929 m. sausio 23 d. įsakymas A/Nr. 12 („Švietimo ministerijos aplinkraščiai“).

1930 m. Mokytojų perkėlimai. Ministro 1930 m. vasario 3 d. įsakymu A/Nr. 19 keliami Jurbarko valsčiaus pradinių mokyklų mokytojai: 23. Mantvilių mokyklos vedėja Pajaujienė Petronėlė – į Bandzinų pradinę mokyklą mokytoja; 24 Jokūbaičių vedėjas Galbuogis Juozas – į Girdžių pradinę mokyklą mokytoju; 25. Geišių vedėja Kamenkaitė Ona – į Antkalniškių pradinę mokyklą vedėja; 26 Dainių II pradinės mokyklos vedėjas Gelmboldas Artūras – į Klišių pradinę mokyklą mokytoju; 27. Jakaičių pradinės mokyklos vedėja Galbuogytė Monika – į Panemunės pradinę mokyklą vedėja; 28. Jurbarko vokiečių pradinės mokyklos vedėjas Vėdleris Vilhelmas – į Jurbarko pradinę mokyklą Nr. 2 mokytoju („Švietimo darbas“, 1930, Nr. 2).

1930 m. Meteorologijos stotis. Nuo šios dienos pradėjo darbą „Saulės“ gimnazijos Jurbarko meteorologijos stotis. Jos vedėju paskirtas gimnazijos vicedirektorius J. Giedraitis. Instrumentų gauta iš Centralinio meteorologijos biuro („Rytas“, 1930-02-05, Nr. 29).

1932 m. Metinės. Paminėtos metinės, kai, uždarius „Saulės“ gimnaziją, atidaryta Jurbarko valdžios gimnazija. Mokytojų iniciatyva gimnazijoje surengta arbatėlė, kurios metu kalbėję pritarė švietimo ministeriui ir gimnazijos direktoriui, pažymėjo padarytą pažangą. „Sektinas pavyzdys“, – rašyta laikraštyje („Lietuvos aidas“, 1932-02-10, Nr. 33).

1935 m. Apleista muitinė. Laikraštyje reiškiamas susirūpinimas, kad prie naujojo Mituvos tilto (kairiajame krante, tarp upės ir karių kapų – A. P.) palikti nykti caro laikais buvusios muitinės pastatai (tikriau – sienos). Apleistas turtas daro Jurbarkui gėdą („Lietuvos aidas“, 1935-02-01, Nr. 27).

1937 m. Atidaryta biblioteka. Jurbarke atidaryta valstybinė biblioteka. Vedėju paskirtas Viktoras Kamantauskas. „Ūkininko patarėjo“ informatorius iš to entuziazmo pasiskubino paskelbti, kad ja naudojasi ir apylinkės ūkininkai. Iš tikrųjų ji kurį laiką skaitytojų neaptarnavo („Vakaraiׅ“, 1937-02-04, Nr. 26; „Ūkininko patarėjas“, 1937-02-11, Nr. 6).

1938 m. Autobusų eismas. Ruožu Kaunas–Jurbarkas–Smalininkai autobusai važiavo („Lietuvos aidas“, 1938-02-02, Nr. 50).

1939 m. Antstolis. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 45 viršetatinis Kauno apygardos teismo kandidatas Jonas ivaška paskirtas etatiniu Kauno apygardos teismo kandidatu ir jam pavesta eiti Jurbarko apylinkės teismo antstolio pareigas („Teisė“, 1939, Nr. 45).

1940 m. Biblioteka. Laikraščio žinutėje „Gerai veikia viešoji valstybinė biblioteka“ rašoma, kad 1937 m. įsteigta Jurbarko biblioteka, vadovaujama vedėjo V. Kamantausko, turinti 2252 tomus knygų. Pernai į namus išduotos 4907 knygos, skaitykloje skaityta 3561 knyga. Abonentų daugiausia moksleivių (57 %), ūkininkų (20,6 %) ir valstybės tarnautojų (20,6 %). Didžiausią pasisekimą turi V. Hugo „Vargdieniai“ ir V. Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“. Skaityklą per metus aplankė 15 392 skaitytojai (apie 80 % moksleiviai). Patalpos ankštos („Lietuvos aidas“, 1940-02-01, Nr. 52).

1940 m. Skirsnemunės naujienos. Laikraštyje spausdinamas pluoštelis žinučių iš Skirsnemunės. Kadangi trūksta naftos, jau trys mėnesiai neveikia Skirsnemunės malūnas. 300 vargingų šeimų turi sunkumų samdytis arklį, kad nuvežtų grūdus į tolesnį malūną. Du vagys, kurie iš pradinės mokyklos kamino pavogė rūkinamą bekoną, gavo po du mėnesius kalėjimo. Skirsnemunės keltininkas J. atsistatydino. Siūloma nugriauti miestelio centre be stogo stovinčią senąją mokyklą. Mirė senutė, kuri, grįžusi iš Amerikos, praleido savo santaupas („Darbininkas“, 1940-02-01, Nr. 5).

1940 m. Užpustytas miestas. Žinutėje aprašoma užpustyto Jurbarko būklė: miestas pusnių atskirtas nuo kitų Lietuvos centrų. Autobusai nekursuoja. Donelaičio gatve vaikšto prijaukinta stirna ( „Lietuvos aidas“, 1940-02-01, Nr. 52).