Senasis Jurbarkas spalio 14-ąją: progimnazijos įkūrimas, griūvantys tiltai, renginiai ir geras derlius

1918 m. Progimnazijos atidarymas. Gavus landeshauptmano leidimą, pradeda darbą Jurbarko vidurinė mokykla (progimnazija) (LCVA). Kai kuriuose dokumentuose Jurbarko „Saulės“ progimnazijos įkūrimo data nurodoma spalio 23 d. Veikiausiai tą dieną progimnazijoje prasidėjo mokslas.

Vėlesniuose Švietimo ministerijos dokumentuose, kilus reikalui nustatyti Jurbarko progimnazijos mokytojų darbo pradžią, kartais nurodoma, kad mokytojas pradėjo eiti savo pareigas dar iki oficialiosios įkūrimo datos. Pavyzdžiui, 1928 m. gegužės 7 d. įsakyme Nr./ 128 pasakyta: „2. Jurbarko saulės gimnazijos mokytoją Šilerį Albertą, be pertraukos tebeeinantį tas pačias pareigas nuo 1918 m. spalio 1 d. (Šviet. min. 1919 m. įsak. Nr./ 272), laikyti ištarnavusiu X tarnybos kategorijoje tris trimečių priedus...“ („švietimo darbas“, 1928, Nr. 5).

Progimnazija pirmaisiais metais turėjo tris klases, kuriose iš viso mokėsi 85 mokiniai (24 mergaitės ir 61 berniukas): I kl. – 38, II kl. – 36, III kl. – 11. „Mūsų Jurbarke“ įdėtame mokinių sąraše jų gerokai daugiau: atitinkamai – 50, 43 ir 12. Skirtumas atsirado dėl to, kad oficialioji statistika neapima nubyrėjusių mokinių. Pirmoje klasėje yra Petronėlė Bylaitė, vėliau žinoma kaip kalbininkė Bernadišienė, poetas ir prozininkas Pranas Girdžius, Juliaus Janonio gyvenimo tyrinėtojas Petras Mikutaitis, vėliau išgarsėjęs dainininkas Antanas Šabaniauskas, bolševikų lageriuose žuvęs mokytojas Juozas Reičiūnas ir dar keli jurbarkiškiai pedagogai. Antroje klasėje mokėsi vėlesni rezistencijos dalyviai: mokytojas Benediktas Butkus, medicinos sesuo Marytė Žiliūtė. Tarp trečios klasės mokinių įrašytas vėlesnis ekonomikos profesorius Dzidas Budrys.

Pirmieji progimnazijos mokytojai įvardyti šeši: direktorius Antanas Čerkeliūnas, dėstęs matematikos dalykus; Salomėja Stakauskaitė, keliose klasėse dėsčiusi istoriją, geografiją, lietuvių kalbą ir dailyraštį. Albertas Šileris (kartais jo pavardė buvo rašoma Šilleris) mokė visose klasėse vokiečių kalbos, III klasėje prancūzų kalbos ir I bei II klasėse piešimo. Kun. Juozas Jovarauskas visose klasėse dėstė tikybą ir lotynų kalbą. Petrui Čerkeliūnui buvo pavesta mokyti istorijos I klasėje, geografijos III klasėje ir gimnastikos. Dainavimo mokytojas buvo vargonininkas Jonas Pocius (LCVA). Tačiau toje pačioje byloje esančiame Švietimo ministerijos Aukštesniojo mokslo departamento 1919 12 10 d. rašte Nr. 3446, pasirašytame Prano Mašioto, atgaline data leidžiama eiti mokytojų pareigas nuo 1918 08 27 d. šiems asmenims: kun. Gižinskiui Leonardui, Sabui Vytautui, Giedraičiui Antanui ir Kasiulaičiui Juozui.

Šio rašto prasmė gana neaiški. Kaip suprasti leidimą eiti mokytojo pareigas nuo šios datos, jei, pavyzdžiui, kun. L. Gižinskas į Jurbarką buvo atkeltas 1919 m. kovo ar balandžio mėnesį? Kokias pareigas tada galėjo eiti A. Giedraitis, jei progimnazijos direktorium paskirtas, kaip sakyta, A. Čerkeliūnas, o lietuvių kalbą dėstė S. Stakauskaitė? Mokyklos kūrimo iniciatorius ir tikrai kvalifikuotas lietuvių kalbos mokytojas buvo aiškiai atstumtas nuo darbo joje pirmaisiais metais. Savo nusivylimą dėl to jis nedviprasmiškai yra išreiškęs cituotoje autobiografijoje: „... buvo įkurta progimnazija, tik man joje neteko tais metais dirbti: kitus, „tinkamesnius“, galingieji pasikvietė“ („Jurbarkas“).

Dėl J. Kasiulaičio galima manyti, kad jis iš tikrųjų nuo pat pradžios bus pradėjęs dirbti progimnazijoje: tarp išvardytų anksčiau pirmųjų mokytojų ir jų dėstomų dalykų trūksta gamtos disciplinų dėstytojo. J. Kasiulaitis per visą buvimo Jurbarko gimnazijos mokytoju laiką kaip tik pasižymėjo kaip pagrindinis įvairių gamtos mokslų dalykų mokytojas.

1923 m. Netvarkingi keliai. Informacijoje rašoma apie netvarkingus Jurbarko kelius ir griūvančius tiltus. Kai neseniai keliavęs prezidentas, buvę pavojinga važiuoti per abu Mituvos tiltus („Darbininkas“, 1923-10-14, Nr. 41).

1928 m. Paroda. Lietuvos katalikių moterų draugijos Jurbarko skyrius atidarė dviejų dienų mezginių, siuvinių ir audinių parodą. Eksponatų per 400. Jie užėmė didžiulę „Saulės“ draugijos salę. I laipsnio pagyrimo lapą gavo Br. Pališaitytė, taip pat Griškuvienė iš Rukšnių kaimo. Tokiais lapais apdovanotas dailininkas Pr. Mikutaitis, ponios Puišytė, Golubauskienė ir kt. Parodos rengėjos panelės M. Borutaitė ir Pališaitytė („Rytas“, 1928-10-19, Nr. 237).

1928 m. Renginiai Skirsnemunėje. Tą dieną Skirsnemunėje vyko keli renginiai. Pradinėje mokykloje susirinko Skirsnemunės šaulių būrys; nutarta lapkričio 11 d. minėti būrio įkūrimo 9-ąsias metines. Po šaulių susirinkimo įvyko steigiamasis Vilniui vaduoti sąjungos skyriaus susirinkimas. Steigėjų vardu kalbėjo mokytojai G. ir B. Tą pat dieną špitolėje buvo pavasarininkų susirinkimas, į kurį atėjusios kelios merginos ir davatkėlės. Jaunimas esąs nepatenkintas pavasarininkų veikla („Lietuvos aidas“, 1928-10-29, Nr. 221).

1937 m. Geras derlius. Laikraštyje rašoma, kad šiemet geras bulvių derlius, taip pat atolo prišienauta daugiau negu pirmosios žolės. Visą rugsėjį nebuvę lietaus („Ūkininko patarėjas“, 1937-10-14, Nr. 41).