Senasis Jurbarkas spalio 10-ąją: gynimo komitetas, skriaudžiami ūkininkai, angelaičių vėliava ir neapšviestas tiltas
1920 m. Gynimo komitetas. Lenkams užėmus Vilnių Skirsnemunėje susidarė gynimo komitetas, kuris spalio 17 d. sušaukė mitingą. Jame kalbėjo vienas Seimo atstovas ir šaulys. Jų kalbų paveikti jaunuoliai rašėsi į šaulių būrius („Lietuva“, 1920-11-13, Nr. 248).
1924 m. Skriauda. Informacijoje piktinamasi, kad žydų pirkliai supirkinėdami dar už miesto vežamus produktus, skriaudžia ūkininkus („Lietuva“, 1924-10-10, Nr. 229).
1926 m. Profesinė sąjunga. Įkurtas Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos Jurbarko skyrius. Valdyba: pirmininkas Vilhelmas Vedleris, sekretorius Julius Liutkus, kasininkas Jurgis Armonaitis („Mokykla ir gyvenimas“, 1926, Nr. 3–4).
1929 m. Serganti mokytoja. Ministro 1929 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. A/Nr. 160 Paantvardžio pradinės mokyklos vedėja Vingelevičaitė Marija nuo spalio 10 d. laikoma sergančia ir negalinčia eiti savo pareigų („Švietimo ministerijos aplinkraščiai).
1931 m. Vedėjas. Trumpoje laikraščio informacijoje pasakyta, kad agronomas A. Beriozovas paskirtas Jurbarko žiemos žemės ūkio mokyklos vedėju, o T. Glušokas – mokytoju („Ūkininko patarėjas“, 1931-10-10, Nr. 19).
1933 m. Vėliava. Tos dienos laikraštyje pranešama, kad Skirsnemunės angelaičiai Kaune už 350 Lt įsigijo vėliavą, kuri bus šventinama spalio 15 d. („Rytas“, 1933-10-10, Nr. 230).
1933 m. Nerūpestingumas. Laikraštyje keliamas nerūpestingumas: tarp Nemuno viduryje esančios salos ir kairiojo kranto nutiestas tiltas. Anksčiau naktį prie jo degdavo žiburiai, dabar jis neapšviestas. Keleiviai tamsumoje puldinėja („Mūsų rytojus“, 1933-10-10, Nr. 80).
Labai geras straipsnis pradedantiems – viskas aiškiai sudėliota nuo planavimo iki įrankių sąrašo. Pa...
Gipso kartono montavimas: nuo ko pradėti ir kokių įrankių prireiks?