Senasis Jurbarkas sausio 7-ąją: sunki šalies padėtis, šunadvokatis ir ateitininkų veikla

1919 m. Sudėtinga krašto padėtis. Ypač sunki Lietuvos Respublikos ir jos valdžios įstaigų padėtis: 1919 m. sausio 6 d. Raudonosios armijos daliniai užėmė Vilnių ir per mėnesį laiko visu frontu pasiekė liniją nuo Latvijos sienos šiaurėje, pro Telšius ir Radviliškį (bolševikų valdomi) Kėdainių link (Lietuvos pusėje), pro pat Kaišiadoris, Žiežmarius (liko Lietuvos pusėje) ir Jiezną (bolševikų pusėje), prie Nemuno ties Alytumi (vasario 13 d. ant Alytaus tilto žuvo karininkas Antanas Juozapavičius). Nepaisant mirtinos grėsmės, Lietuvos vyriausybė, savivaldybės ir visuomeninės organizacijos nepasidavė panikai. Atsiliepdami į gruodžio 29 d. kreipimąsi, į organizuojamus karo dalinius stojo daug savanorių: sausio 5 d. jų būta apie 3000. Sausio 15 paskelbiama karininkų, karo valdininkų ir puskarininkių mobilizacija. Tarp savanorių ir mobilizuotųjų buvo ir jurbarkiškių. Knygoje „Mūsų Jurbarkas“ A. Giedraitis yra pateikęs 40 jurbarkiškių savanorių kūrėjų sąrašą. Iš jų keturi – Vyčio kryžiaus kavalieriai. Galime būti tikri, kad jurbarkiškių savanorių buvo ir daugiau. Ten pat yra ir jurbarkiškių karininkų sąrašas. Iš šios grupės jurbarkiškių dalis tikriausiai dalyvavo nepriklausomybės karuose 1919–1920 metais. Šiomis nepaprastai sunkaus karo sąlygomis neapmirė nė civilinis gyvenimas. Ypač tai sakytina apie apskritis, kurios tiesiogiai neatsidūrė karo veiksmų zonoje. Jurbarko apskritis buvo toli užnugaryje ir gyveno palyginti ramų gyvenimą. Visa bėda, kad tuo metu mažai kam rūpėjo šiaip ar taip registruoti ir įamžinti. Net ir tais atvejais, kai atsitikimas buvo pažymimas kokiame dokumente, ne visada tai daryta kruopščiai ir tiksliai.

1928 m. Šunadvokatis. Laikraštyje pranešama, kaip šunadvokatis Kovalčiukas iš Jurbarko apylinkės gyventojo Jono Vinkšnaičio paėmęs 236 Lt bylai teisme vesti, buvo teismo prieš kelias dienas nubaustas už apgaudinėjimą 7 mėnesiais kalėjimo („Lietuva“, 1928-01-07, Nr. 5).

1929 m. Ateitininkai. Išėjusiame šių metų pirmajame „Ateities“ numeryje išspausdintas straipsnelis „Prie Nemuno“, kur apžvelgiama paskutinio laiko Jurbarko ateitininkų veikla. Geriausiai veikiančios jų sekcijos – J. Žemaičio vadovaujami visuomenininkai ir literatai. Jaunieji ateitininkai surengė vakarą, kuriame pastatė Čechovo 4 veiksmų dramą „Sniego karalaitė“. Susirinkimai vykstą kas dvi savaitės. Kuopelei vadovaująs St. Žemaitaitis. Jurbarkiečiai ateitininkai paminėję buvusio gimnazijos mokytojo J. Steponaičio mirtį (1928 m. lapkričio 19 d.).