Senasis Jurbarkas sausio 3-ąją

1923 m. Katalikų dvasininkai. Jurbarko valsčiaus katalikų dvasininkai: Jurbarko parapijos klebonas Alseika Albinas, vikaras Korsakas Julijonas, Jurbarko „Saulės“ progimnazijos religijos mokytojas Šidlauskis Povilas, Girdžių filijos kuratorius Jurgelevičius Simonas, Skirsnemunės parapijos klebonas Žekevičius Kazimieras („Elenchus omnium ecclesiarum <...> pro anno Domini 1923“).

1925 m. Įstaigos. Jurbarke yra pašto telegrafo ir telefono įstaiga. Yra Žydų liaudies bankas ir Lietuvos ūkio banko skyrius. Jurbarke, kaip ir ankstesniais metais, turgūs vyksta pirmadieniais ir ketvirtadieniais, o prekymečiai: 1) vasario 19 d., 2) pirmus du šiokiadienius po šv. Petro (06 29), 3) rugpjūčio 6 d., 4) pirmą šiokiadienį po lapkričio 1 d. ir 5) gruodžio 1 d. („Policijos kalendorius 1925 metams“).

1935 m. Kunigų permainos. Girdžių bažnyčios kuratas Alb. Alseika perkeliamas į Radviliškio altariją. Vertimų kuratas kun. Z. Gelažius iškeliamas kuratu į Girdžius. Vertimų kuratu skiriamas kun. P. Jasinskis („Tiesos kelias“, 1935, Nr. 1).

1936 m. Aukos šaulių būriui. Laikraščio pranešimas, kad jurbarkiškiai vietoj Naujųjų metų sutikimo aukojo pinigų šaulių būriui ginklams pirkti. Po 5 Lt aukojo kun. Bikinas, kun. Grigaitis, direktorius Liesis, burmistras Misevičius, teisėjas Korzonas, (Lietuvos banko skyriaus) dir. Stankevičius, gydytojas Kilis, agronomas Liaugaudas, Meisneris (Miliušių dvaro savininkas), Povilaitis, Petravičius (savivaldybės tarnautojas), Bregauskas (vaistininkas), kooperatyvo vedėjas Laurinaitis, X (anonimas), Grybas (klubo narys; skulptorius), Polovinas, Grinbergas. Po 4 litus aukojo: gimnazijos kapelionas kun Grušas, mokyt. Baltūsis, direktorius Zundelovičius. 8 Lt paaukojo agronomas Skačkauskas. Kiti aukojo mažiau. Iš viso surinkta 200 Lt („Lietuvos keleivis“, 1936-01-03, Nr. 1).