Senasis Jurbarkas sausio 10-ąją: progimnazijos veiklos pradžia, Skirsnemunės paštas, susieikimas garlaiviais ir autobusų stotis

1920 m. Jurbarko progimnazija. Švietimo ministerijai pateiktais duomenimis, Jurbarko progimnazija turėjo 4 klases, mokomojo personalo buvo 8 asmenys, mokinių – 123. Šią dieną pradėjo mokytojauti evangelikų liuteronų kunigas D. Jurkatis („Švietimo darbas“, 1922, Nr. 1–2; 3–6).

1923 m. Klaipėdos sukilimo pradžia. Prasidėjo akcijos prijungti Klaipėdos kraštą aktyvūs veiksmai – iš didžiosios Lietuvos sieną peržengė savanorių būriai. Trečioji sukilėlių grupė, vadovaujama Bajoro (M. Kalmanto) užėmė Smalininkų–Tilžės rajoną. Tikriausiai dalis šios grupės savanorių perėjo sieną už Jurbarko, Prie Pašvenčio kaimo. Kiek su šiais įvykiais buvo susiję jurbarkiškiai, duomenų neturima.

1928 m. Direktorius. Ministro 1928 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 101 Jurbarko žydų gimnazijos direktorius Geršteinas Leonas laikytojų prašymu nuo šios dienos atleistas iš pareigų, o vietoj jo paskirtas gimnazijos mokytojas Cheinas Borisas („Švietimo darbas“, 1928, Nr. 4).

1929 m. Mokytojas. Kun. Vymeriui Rudolfui nuo šios dienos leista dėstyti tikybą Jurbarko „Saulės“ gimnazijos mokiniams evangelikams liuteronams laisvai samdomo mokytojo teisėmis (Švietimo ministerijos aplinkraščiai).

1930 m. Skirsnemunės paštas. Korespondentas reiškia nepasitenkinimą, kad Skirsnemunės paštas, buvęs netoli bažnyčios, perkeltas pakalnėn į Mockevičiaus sodą: žmonėms esą kylą sunkumų. Atrodo, paštas į nepatogią vietą nukeliamas inteligentų Butkaus, Michalkevičiaus ir kt. pastangomis („Mūsų rytojus“, 1930-01-10, Nr. 2; „Darbininkas“, 1930-01-11, Nr. 2).

1931 m. Gaisras. Spaudoje pranešama, kad Jurbarko miškų urėdijos Pašvenčio pasodoj buvo kilęs gaisras: sudegęs valdiškas namas, vertas 10 000–20 000 Lt („Mūsų laikraštis“, 1931-01-10).

1932 m. Skirsnemunės šauliai. Įvyko Skirsnemunės šaulių būrio susirinkimas. Pirmininkavo A. Godliauskas, sekretoriavo Mališauskas. Pernai įvykę trys visuotiniai susirinkimai ir 14 valdybos posėdžių, surengti penki vakarai. Pajamų gauta 845 litų, išlaidų turėta apie 700 Lt. Į valdybą išrinkti: mokyt. J. Galbuogis (pirmininkas), Antanas Paulauskas (iždininkas) ir J. Mozuraitis (sekretorius). Revizijos komisijon išrinkti S. Godliauskas, Gerulaitis ir Bučinskas. Iki šiol kelerius metus būriui pirmininkavęs mokyt. B. Butkus nuo 1932 m. išsikėlė į Jurbarką („Trimitas“, 1932, Nr. 3).

1933 m. Garlaiviai. Žinutė informuoja, kad Nemunu vėl kursuoja garlaiviai. Negerai, kad vienas einąs į Kauną  naktį, 12 val. (t. y. 24), todėl kelionė trunkanti 10–15 val., o tai vargina ir keleivius, ir garlaivio tarnautojus („Lietuvos žinios“, 1933-01-10, Nr. 7).

1938 m. Autobusų stotis. Laikraštis pranešė, kad iki šiol Jurbarke nebuvo autobusų stoties. Dabar ji įrengta („Vakarai“, 1938-01-10, Nr. 10).

1938 m. Auka. Žinutėje „Moterų auka Ginklų fondui“ pranešama, kad jurbarkiškės moterys paaukojo 42 Lt („Vakarai“, 1938-01-10, Nr. 10).