Senasis Jurbarkas rugpjūčio 22-ąją: sunki dvaro darbininkų būklė, mokytojų paskyrimai, tragiška tardytojo žūtis ir „perkrikštytas“ miestas
1920 m. Sunki padėtis. Šios dienos „Darbininko“ laikraštyje (Nr. 32) slapyvardžiu „Jurbarko dvaro darbininkas“ prisidengęs asmuo aprašo sunkią šio dvaro darbininkų padėtį. Grąžinto Vasilčikovui dvaro įgaliotiniai lenkas ir vokietis verčią be užmokesčio dirbti net pensininkus. Įgaliotinis Šileika imąs už pūdą javų po 60 auksinų. Kitame to paties numerio straipsnelyje, pasirašytame raide „A“, sakoma, kad dvaro įgaliotiniai pavasarį išvarę kumetį Kazį Giedraitį, o Jocį ir K. Kriščiūną (mašinistą) iš lentpjūvės atleido ir paskyrė dirbti lauko darbus. Raseinių apskrities darbo inspektorius nieko nedarąs.
1921 m. Mokytojų pasikeitimai. Įsakymu Nr. 71 Švietimo ministerija nuo liepos 1 d. patvirtina kun. Gižinskį Jurbarko progimnazijos direktoriumi ir nuo tos pačios dienos atleidžiamas Antanas Giedraitis ir mokytojas Vytautas Sabas („Švietimo darbas“, 1921, Nr. 11–12).
1923 m. Mokslo metų rezultatai. Jurbarko „Saulės“ progimnazijos veiklos rezultatai mokslo metų pabaigoje. Bendras mokinių skaičius – 206. Turėjo patenkinamus pažymius iš visų dalykų – 112 (59,2 proc.) Faktiškai perkelta ir baigė mokslą – 170 (62,3 proc.). Baigė mokslą pagal klases: I – 27 (69,1 proc.), II – 33 (84,6 proc.), III – 42 (89,4 proc.), IV – 46 (88,4 proc.), V – 22 (75,9 proc.).
Jurbarko žydų progimnazijoje tų metų pabaigoje buvo 141 mokinys. Iš visų dalykų turėjo patenkinamus pažymius – 105 (74,5 proc.), faktiškai perkelta ir baigė – 120 (85 proc.). Klasėmis baigusių skaičius: parengiamojoje klasėje – 15 (78,9 proc.), I – 30 (?), II – 27 (80 proc.), III – 16 (80 proc.), IV – 10 (100 proc.), V – 22 (85 proc.) („Švietimo darbas“, 1925, Nr. 12).
1927 m. Gimnazijos vicedirektorius. Ministro šios dienos įsakymu Jurbarko žydų realinės gimnazijos mokytojas Teichmanas Markusas patvirtintas gimnazijos vicedirektoriumi 1927/1928 mokslo metams („Švietimo darbas“, 1927, Nr. 8).
1938 m. Tragiška tardytojo žūtis. Tragiškai žuvo nuo 1921 m. tugsėjo 13 d. dirbęs Jurbarko nuovados teismo tardytoju ir 1927 m. sausio 10–1929 m. sausio 7 d. Jurbarko miesto tarybos pirmininku Karolis Cigleris („Lietuvos žinios“, 1938-08-23, Nr. 189).
1939 m. Perkrikštijo Jurbarką. Replika, kaip vokiečiai užimtame Klaipėdos krašte keičia ne tik jo lietuviškus vietovardžius, bet ir vokietina Jurbarko vardą: kelio rodyklėje atsirado „Georgenburg 12 km“ („Lietuvos aidas“, 1939-08-22, Nr. 466).
Toks pats liberalų raugas, tik stipriai nusidūkęs. Iš jos net padoriai chamiško liberalo neišeina. R...
Jurbarko pažangai!