Senasis Jurbarkas lapkričio 10-ąją: apmiręs turgus, miesto taryba, nubaustas prekybininkas ir skautų veikla

1929 m. Atleistas mokytojas. Šios dienos laikraštyje rašoma, kad tėvai apgailestaują, jog talentingas pedagogas Jurbarko pradinės mokyklos Nr. 1 mokytojas D. Mačiulis atleistas iš pareigų („Rytas“, 1929-11-10, Nr. 255). Ministro įsakymo apie jo atleidimą A. Piročkinas rašo neaptikęs.

1930 m. Ūkinė būklė. Šios dienos „Ryte“ (Nr. 256) išspausdintoje „Jurbarko kronikoje“ dvi žinutės apie ūkinę būklę. Javų turgus apmiręs: už rugių centnerį moka 8 Lt, kviečių – 13, už kiaulę – 72 Lt (pernai – per 90). Antrojoje žinutėje rašoma, kad Jurbarko ūkininkų smulkaus kredito draugija verčiasi gana gerai, nors iš centro negauna jokių paskolų. Indėlių turi per 80 000 Lt. Tuo tarpu Smulkaus kredito bankas (Kooperatinio banko narys) imąs net 16 proc. palūkanų už paskolas, tuo tarpu draugija – 14 procentų.

1934 m. Savivaldybių rinkimai. Tą dieną nuo 8 val. iki 20 val. Jurbarke vyko rinkimai į miesto savivaldybę. Juose dalyvavo 86 proc. rinkėjų. Pirmasis laikraštis, pateikęs rinkimų duomenis, buvo „Lietuvos žinios“ (1934-11-12, Nr. 258). Iš šešių sąrašų tik vienas negavo atstovo savivaldybėje. Tai Nr. 5 (lietuviai evangelikai ir stačiatikiai). Sąrašas Nr. 1 (namų savininkai) laimėjo vietas dviem atstovams, Nr. 2 (žydai) – dviem, Nr. 3 (žydai) – dviem, Nr. 4 – vienam ir Nr. 6 (tautininkai ir krikščionys demokratai) – dviem. Jurbarko miesto tarybos nariais tapo: 1) Giedraitis Antanas, 2) Pocius Jonas, 3) Petravičius Jonas, 4) Palubinskas Jonas, 5) Vilkaitis Gustavas, 6) Zusmanas Levitanas, 7) Karlinskis Josifas, 8) Šimonovas Maksas ir 9) Goldė Jokūbas. Taigi taryboje buvo 4 lietuviai, 1 vokietis (lietuviška pavarde) ir 4 žydai.

1937 m. Propagandos vadovas. Nuo šios dienos jaunaietuvių Jurbarko rajono propagandos vadovu paskirtas agronomas Bronius Barcevičius („Jaunoji karta“, 1937-11-14, Nr. 46).

1939 m. Nubaustas prekybininkas. Tarp kainų tvarkytojo nubaustų prekybininkų 1000 Lt nubaustas Motelis Polovinas iš Jurbarko („Lietuvos aidas“, 1939-11-10, Nr. 684).

1939 m. Skautų veikla. Skautų žurnale skelbiami duomenys apie Jurbarko skautų draugoves ir trys informacijos apie jų veiklą. B. R. V. pasirašytoje apžvalgoje „Mūsų vienetai, narių skaičius ir vadovai“ nurodoma: Jurbarko skautų vietininkijos vietininkas Eugenijus Kanclyvis. I LDK Kęstučio skautų draugovė turi 24 narius, vadovas – skiltininkas Aleksejus Vakselis. II kan. Tumo-Vaižganto skautų draugovėje yra 16 narių, vadovas – vyr. skiltininkas Zigmas Vėgertas. Atskirai jūrų skautų Gulbinų valčiai priklauso 5 nariai, vadovauja valtininkas Tomas Masiulis. I jaunesniųjų skautų draugovei priklauso 14 skautų, vadovas – vyr. skiltininkas Zigmas Vėgertas.

Toliau eina Imsrės dvasios slapyvardžiu pasirašyta apžvalga „Jurbarko skautų vietininkija“, susidedanti iš trijų atskiras antraštes turinčių žinučių. Pirmojoje, „Ruošiamės Tėvynės tarnybai“, informuojama, kad 50 skautų ir skaučių rugsėjo ir spalio mėnesiais lankė sanitarijos ir priešcheminės apsaugos kursus, surengtus vietininko E. Kanclyvio iniciatyva. Antroji žinutė – „Padedame broliams vilniečiams“. Joje rašoma, kad Lietuvos kariuomenės įžengimo į Vilnių proga (Lietuvos kariuomenė į Vilnių įžengė spalio 28 d.) surengė vakarą – laužą, davusį 150 Lt pelno. Paskelbtame knygų vajuje surinkta per 500 knygų, skautas Mindaugas Mikalauskas paaukojo net 80. Visa buvo nusiųsta vilniečiams. Žinutėje „Neužmirštame tradicijų“ sakoma, kad skautininko J. Vainausko pradėtą paprotį Vėlinių vakarą lankyti kapus ir šiais metais tęsė Jurbarko skautai. Jų pavyzdžiu pasekė ir šimtai jurbarkiečių („Skautų aidas“, 1939-11-10, Nr. 21).