Senasis Jurbarkas kovo 29-ąją: medžių sodinimas, privilegijuota lūšna, menkas potvynis ir kruvinos vakaruškos

1930 m. Medžiai Vytautui Didžiajam. Jurbarko miškų urėdija apsodino medeliais savo sodybą. Įrengtos aikštelės viduryje pasodino Vytauto Didžiojo ąžuolą. Urėdijos link einantį kelią apsodino kaštonais ir ąžuolais („Mūsų girios“, 1930, Nr. 3–4).

1933 m. Privilegijuota lūšna. Žinutėje, pasirašytoje „Šluotos“ slapyvardžiu, „Privilegijuota lūšna?“ keliamas klausimas, kodėl nenugriaunama Klišių gatvės šiauriniame gale riogsanti lūšna, kurios savininkas, turintis kitą namą centre, nepaiso nutarimo tokias lūšnas nugriauti („Lietuvos žinios“, 1933-03-29, Nr. 72).

1933 m. Menkas potvynis. Rašinyje „Jurbarkas. Ramus potvynis“, pripažįstama, kad potvynio Jurbarke būta menko: nė miesto gatvių neapsėmė („Lietuvos žinios“, 1933-03-29, Nr. 72).

1936 m. Šeimos teismas*. Tautininkų sąjungos Jurbarko skyriaus pastangomis buvo surengtas šeimos teismas. Kaltino mokytojas J. Kasiulaitis, mokytojas J. Baltūsis ir mokytoja M. Liesienė. Civilinį ieškinį pateikė mokytojas B. Butkus. Gynėjai – pradinių mokyklų inspektorius A. Giedraitis ir mokytojai St. Balčytis bei T. Šuravinas. Teismo posėdis truko 6 valandas („Lietuvos aidas“, 1936-04-01, Nr. 151).

^{*Tarpukario Lietuvoje buvo populiarios viešos diskusijos visuomenei aktualiais klausimais – „teismai“, kuriuos rengdavo ir kuriuose noriai dalyvaudavo to meto akademinė bendruomenė, visuomeninių organizacijų nariai, menininkai, literatai. Buvo „teisiama“ kooperacija, mados, literatūros kryptys (red. past.)}

1938 m. Kruvinos vakaruškos. Tą Velykų antrą dieną Mantvilių kaime pas ūkininką Laurynaitį buvo vakaruškos. Girtas Jonas Kriščiukaitis per susistumdymą su Laurynaičiu smogė jam peiliu į širdį („Lietuvos žinios“, 1938-04-19, Nr. 86).