Senasis Jurbarkas gruodžio 5-ąją: prieglauda, turgūs, svarstyklės ir kioskas Naujamiestyje

1922 m. Skirsnemunės parapijoje. Tais metais Skirsnemunės parapija atliko daug darbų. Smunkant kursavusiai krašte vokiečių markei, išleistos sumos labai išaugo. Suremontuotas bažnyčios stogas, langai ir „rynos“ (stogloviai ir stogvamzdžiai) – 34 586 markės; šventoriaus mūro remontas – 47 450 markių; vargonų suderinimas ir dumplių remontas – 13 636 markės; špitolės ir mūrinaitės (lavoninės) remontas – 3 420 markių; klebonijos, klėties ir kamaros stogų uždengimas „gontais“ – 21 361,70 markių; padirbdintas kryžius ir šeši liktoriai (žibintai) prie calūno (apdangalas ar patiesalas prie karsto) – 2 400 markių; nupirkta balta šilkinė kapa (kunigo liturginis apsiaustas), žalias arnotas ir du šilkiniai veliumai – 62 000 markių; papuoštas didžiojo altoriaus tabernakulis – 800 markių; mirusiam kunigui Lukšui šventoriuje pastatytas paminklas – 18 000 markių. Skirsnemunės klebono lėšomis prie klebonijos pastatyta nauja malkinė, suremontuoti klebonijos „folvarke“ (ūkyje) visi trobesiai, aptverti sodai „štakietais“ (statinių tvora), šuliniui padaryti 6 cementiniai rentiniai (kubilai) ir kt. darbai. Iš viso išleista 235 422,90 markės („Mūsų parapija“, 1938-11-15, Nr. 9).

1923 m. „Žiburėlis“ A. Giedraitis perleidžia „Žiburėlio“ leidimą Raudonajam Kryžiui.

1923 m. Prieglauda. Parceliuojant Jurbarko majoratą, Raseinių apskrities valdyba Jurbarko vaikų prieglaudai gavo dalį parke esančių pastatų ir 9 ha žemės. Tais metais prieglaudoje buvo 32 vaikučiai. Prieglaudos išlaikymas atsiėjo  9 859,49 Lt („Savivaldybė“, 1924, Nr. 8–9).

1923 m. Turgūs. Jurbarke turgūs vyko pirmadieniais ir ketvirtadieniais. Prekymečiai (mugė, didieji turgūs) vyko vasario 9 d., pirmus du šiokiadienius po šv. Petro (birželio 29 d.), rugpjūčio 6 d., pirmą šiokiadienį po lapkričio 1 d. ir gruodžio 1 d. („Savivaldybė“, 1923, Nr. 4).

1932 m. Svarstyklės. Tą dieną Jurbarko miesto svarstyklės, kurias prižiūri V. Petravičius, neteisingai svėrė („Darbininkas“, 1932-12-11, Nr. 50).

1932 m. Koncertas gimnazijoje. Laikraštyje aprašomas anksčiau įvykęs pedagogų tarybos ir tėvų komiteto pastangomis surengtas vakaras-koncertas, davęs per 1000 Lt pelno. Jis skiriamas Jurbarko gimnazijos neturtingiems mokiniams sumokėti už mokslą („Lietuvos žinios“, 1932-12-05, Nr. 278).

1935 m. Žemės ūkio mokykla. Informacija apie Jurbarko žiemos žemės ūkio mokyklą: darbą pradėjusi lapkričio 4 d., baigsianti balandžio 4 d. Ją lanko 26 mokiniai („Ūkininko patarėjas“, 1935-12-05, Nr. 49).

1938 m. Gyvenimo kelias. Gruodžio 3 d. mirusio žymaus teatralo Konstantino Glinskio išsamioje biografijoje taip pat nurodomi jo ryšiai su gimtuoju Jurbarku („Lietuvos žinios“, 1938-12-05, Nr. 278).

1939 m. Žinutės iš Jurbarko. Laikraštyje dvi žinutės iš Jurbarko. Vienoje, „Blogos mokymo sąlygos“, aliarmuojama dėl to, kad nepaisant gimnazijos vadovybės pakartotinių kreipimųsi į Švietimo ministeriją, gimnazijos namai nestatomi, nors darbo sąlygos blogos. Antrojoje žinutėje, „Gyventojai pageidauja kiosko“, sakoma, kad Naujamiesčio gyventojams į miestą net 2 km (gal kiek perdėta), todėl jiems reikalingas spaudos kioskas Abiejų žinučių autorius pažymėtas (pm) („Lietuvos žinios“, 1939-12-05, Nr. 277).