Senasis Jurbarkas gruodžio 3-ąją: aukos gynimo komitetui, Skirsnemunės parapijos darbai, dvarų dalijimas ir garlaivių eismas

1920 m. Aukos Vyriausiam Lietuvos gynimo komitetui. Laikraštyje „Lietuva“ (Nr. 265) pranešama apie per Skirsnemunės Lietuvos gynimo komitetą gautas aukas: 3546 auksiniai 5 skatikai, 104 rubliai 30 kap. sidabru, 73,5 vokiečių markės sidabru, 2 sidabrinės monetos, 5 rubliai aukso, 1 aukso žiedas, 5 sidabriniai žiedai, 1 bronzos medalis, 22,5 svaro vario pinigų, 22 rankšluosčiai, 2 paklodės, 16 porų pirštinių, 6 poros kojinių, 10 gabalų rūkytos mėsos, 1 maišas tabako, 9 sūriai, 39 marškiniai, 4 apatinės kelnės, 1 senas katilas, 4 seni virduliai, 8 kelnės, 1 pūdas misingio (žalvario) ir vario.

1920 m. Šiais metais Skirsnemunės parapija padarė: bažnyčioje „pamūrytas didysis altorius ir įrengta 12 liktorių („zakėjų“)“ – 802,40 markių; įsteigta parapijos biblioteka (tekste „knygynas“) su 978 knygomis (klebono auka); Gyvojo rožančiaus brolija nusipirko baltą šilkinę vėliavą 8000(?) markių; pataisyta kapų tvora – 276 markės („Mūsų parapija“, 1938-11-15, Nr. 9).

1923 m. Informacija iš Jurbarko. Dviejų dalių informacijoje pranešama, kad tą dieną buvę paskelbti dvarų išdalijimo rezultatai. Autorių stebina, kad rusų cerkvei palikti keli ha sodo (t. y. parko, kuris supo ir cerkvę, ir fligeliuose įsikūrusią Jurbarko „Saulės“ progimnaziją). Pirmojoje dalyje mėgaujamasi pikantišku atsitikimu, kaip „milicininkas Zokas“, radęs pas savo pačią poną burmistrą, jį apkūlė („Darbininkas“, 1923-12-25, Nr. 50).

1924 m. Garlaivių eismas. Nuo šios dienos keleiviniai garlaiviai iš Kauno į Jurbarką išplaukia 8 val. 30 min., o iš Jurbarko į Kauną – 4 val. 30 min. Plaukioją garlaiviai „Vaidila“, „Eglė“ ir „Palanga“ („Lietuva“, 1924-12-03, Nr. 274).

1925 m. Planas. Tarp 12 patvirtintų miestų ir miestelių planų yra ir Jurbarko miesto praplėtimo planas („Savivaldybė“, 1926, Nr. 5).

1927 m. Ateitininkai. Įvyko jaunesniųjų ateitininkų susirinkimas. Nutarta leisti laikraštėlį ir surengti vakarą. Svederskaitė (I kl.), Bladaitė (II kl.) ir Spirauskas (II kl.) padeklamavo eilėraščių. Rašinėlį „Pamažu, bet spartu“ skaitė Almonaitis. Susirinkime dalyvavo gimnazijos direktorius ir mokytoja Borutaitė, pakalbėjusi apie draugiškumą. Jaunesniųjų ateitininkų kuopai vadovauja A. Sabaliauskas, Almonaitis, Vabalytė („Ateitis“, 1927, Nr. 12).

1931 m. Miško kirtimai. Jurbarko miškų urėdijos Mantvilių girininkijoje pradėjo kiršti mišką. Apylinkės bežemiai ir mažažemiai gauna darbo  („Lietuvos aidas“, 1931-12-03, Nr. 276).

1933 m. Jaunalietuvių suvažiavimas. Jurbarke įvyko Jurbarko rajono jaunalietuvių skyrių valdybų atstovų suvažiavimas. Jį pradėjo rajono vadas mokyt. B. Butkus. Šiuo metu daugelis JSO skyrių turi klubus ir vaidybos sekcijas. Jurbarko skyrius turi keturių balsų chorą, išlaiko skerdyklą. Pašvenčio skyrius laiko vakarinius suaugusiųjų kursus. Iš viso Jurbarko rajonui priklauso 10 skyrių su 400 narių. Po pranešimų ir kalbų perskaitytos dvi paskaitos: centro valdybos atstovas Mot. Šeškus – „Jaunalietuvių ideologijos pagrindiniai bruožai“, gimnazijos dir. M. Kviklys – „Kaimo jaunimo vado savitumai“ („Jaunoji karta“, 1933-12-10, Nr. 48).

1938 m. Paštas. Keliamas reikalas Šilinėje steigti pašto agentūrą („Lietuvos aidas“, 1938-12-03, Nr. 550).

1939 m. Tautininkų susirinkimas. Įvyko Tautininkų sąjungos Jurbarko skyriaus susirinkimas. Mokytojas B. Butkus skaitė pranešimą apie Kaune vykusį sąjungos suvažiavimą ir skyriaus veiklą. Nutarta gruodžio 17 d. surengti iškilmingą šios dienos minėjimą (1926 m. gruodžio 16–17 d. naktį įvyko perversmas, valdžią šalyje atidavęs tautininkams ir juos remiantiems krikščionims demokratams) („Lietuvos aidas“, 1939-12-09, Nr. 757).