Senasis Jurbarkas gruodžio 21-ąją: sulūžęs tiltas, Skirsnemunės naujienos, autobusų eismas ir smūgiai šake
1923 m. Sulūžęs tiltas. Laikraščio straipsnelyje nurodoma, kad 1915 m. vokiečių statytas per Mituvą į Smalininkus tiltas labai suiręs. Atvažiuojantys į Jurbarką Smalininkų gyventojai tyčiojasi iš tokios „lietuviškos“ tvarkos. Be naudos riogsą ir vokiečių sudeginto malūno sienos. Sulūžęs tiltas ir apleistas valstybės turtas („Lietuvos žinios“, 1923-12-31).
1928 m. Paskolos. Vyriausybė skyrė 10 milijonų litų paskoloms pavasario sėjos reikalams. Jurbarko valsčiui iš jų teko 7 000 Lt („Mūsų rytojus“1928-12-21, Nr. 51).
1929 m. Skirsnemunės turgus. Šios dienos laikraštyje rašoma, kad Skirsnemunės turgui parinkta netinkama diena: tuo pačiu metu Gelgaudiškyje, už 3 km, vykstą dideli prekymečiai. Prekymečiai ir turgai nepasiekia tikslo („Mūsų laikraštis“, 1929-12-21, Nr. 51).
1929 m. Kunigų permainos. Šios dienos laikraštyje spausdinama žinutė, kad Vertimų bažnyčios rektorius kun. A. Brazaitis skiriamas Kalnujų bažnyčios kuratu, o kun. Pr. Mirskis, Pagirio klebonas, atkeliamas į Vertimus rektoriumi („Mūsų laikraštis“, 1929-12-21, Nr. 51).
1937 m. Autobusų eismas. Iš Kauno į Jurbarką išvažiavo keli autobusai, bet ne visi nukako iki galo. Mat Raseinių–Jurbarko–Tauragės apylinkėse prieš dvi tris dienas gerokai pasnigo. Jurbarko–Smalininkų ir Jurbarko–Tauragės ruožais autobusai nevažiavo („Lietuvos aidas“, 1937-12-21, Nr. 571).
1937 m. Skautai. Skaučių seserijos vadės K. Žilinskienės šios dienos įsakymu Nr. 42 1938 m. skaučių tautinė stovykla suskirstoma į 10 rajonų. Ketvirtajam Pajūrio tuntui priklauso Raseinių ir Klaipėdos tuntai, Pagėgių, Švėkšnos ir Jurbarko vietininkijos. Įsakymu Nr. 43 Pajūrio rajono vietininke skiriama paskautininkė Vanda Papečkienė („Skautų aidas“, 1938-02-10, Nr. 5).
1937 m. Skirsnemunės parapijoje. Parapijos darbai: įrengta parapijos salė ir sustiprintas šventoriaus mūro pietinis kampas (478,30 Lt); pataisyti trys arnotai ir dvi kapos (360 Lt); perdirbti du bažnyčios bokštai ir atnaujintas Misijų kryžius (7 329,33 Lt) („Mūsų parapija“, 1938-11-15, Nr. 9).
1939 m. Šauliai. Gimnazijos šaulių susirinkime aptartos tolesnės veiklos gairės ir „Trimito“ prenumeratos reikalai („Mokslo dienos“, 1940, Nr. 1).
1939 m. Kūno sužalojimas. Jurbarko valsčiaus gyventojas Juozas Sadauskas, susiginčijęs su ūkininku Juozu Šlenteriu, šiam geležine šake sužeidė galvą ir sulaužė dešinės rankos kaulą. J. Šlenteris nugabentas į Jurbarko ligoninę („Darbininkas“, 1939-12-21, Nr. 51).
1939 m. Autobusų eismas. Nuo šios dienos autobusai važinės pagal tokį tvarkaraštį: ruožu Kaunas–Jurbarkas prisideda autobusas, kuris iš Kauno išvyksta 17 val., o iš Jurbarko – 8 val., ruožu Jurbarkas–Raseiniai prisideda autobusas, kuris iš Jurbarko važiuos 550 val., o iš Raseinių – 15 val. („Lietuvos aidas“, 1939-12-21, Nr. 786).
1939 m. Miško pardavimai. Laikraštyje skelbiamas miško pardavimo iš varžytynių Jurbarko miško urėdijos girininkijose grafikas: Mantvilių girininkija: I.9, 24, II. 9, 26, III. 1, 20, 30, IV. 13 d. (Vertimuose). Pašvenčio girininkija: I. 10, 25, II 10, 27, III. 30 (pašventiškio gyventojo Saulio namuose, Pašventyje). Jurbarko girininkija: I. 12, 27, II. 12, 25, III. 22 d. („Saulės“ draugijos salėje) („Mūsų laikraštis“, 1939-12-21, Nr. 51).
Do you need financing?
Aktualu tiems, kas skrandžio rūgštingumą slopina „ranitidinu“Do you need a loan for business or personal needs?
We offer all t...