Senasis Jurbarkas gruodžio 20-ąją: audringas posėdis gimnazijoje, prasti keliai, naujas burmistras ir mirtina nelaimė

1926 m. Mokytojų kaita. Ministro 1926 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 387 Kalnėnų pradinės mokyklos vedėja Šlyterytė Vladislova jos prašymu nukeliama mokytoja į Jurbarko pradinę mokyklą Nr. 1, o šios mokyklos mokytoja Baturaitė Felicija – mokytoja į Kalnėnų pradinę mokyklą („Švietimo darbas“, 1926, Nr. 12).

1926 m. Ateitininkai. Jurbarko jaunesniųjų ateitininkų kuopos susirinkime dvasios vadovas kun. Korsakas išdalijo nario knygutes. Tuo reikalu kalbėjo kuopos pirmininkas J. Januška, revizijos komisijos pirmininkas J. Kuzmickis. Padeklamuoti trys eilėraščiai („Ateitis“, 1927, Nr. 1).

1929 m. Audringas posėdis. Tą dieną įvyko audringas „Saulės“ gimnazijos pedagogų tarybos posėdis, kurio atgarsiai ilgainiui atsiliepė tolesniam mokyklos likimui. Ketvirtuoju posėdžio klausimu imta svarstyti, ar leistina gimnazijoje oficialiai veikti „Jaunosios Lietuvos“ būreliui. Sklandžiai išspręsti šį gana paprastą mokyklos vidaus dalyką trukdė priešiški valdančiųjų tautininkų santykiai su katalikų jėgomis. Kadaise abi Lietuvos politinio gyvenimo srovės buvo sąjungininkės: 1926 m. gruodžio 17 d. sutartinai nuvertė kairiąją vyriausybę. Tačiau netrukus tautininkai Lietuvos krikščionis demokratus su jų sąjungininkais iš valdžios išstūmė. Pastarieji ėmė jaustis tautininkų varžomi ir mokyklose. Tad katalikiškai „Saulės“ draugijai priklausančioje gimnazijoje turėti tautininkų ideologiją ir programą įgyvendinančią „Jaunosios Lietuvos“ grupę rodėsi neįmanomas dalykas.

Per posėdį komisijos, turėjusios pagrįsti, kodėl gimnazijoje neleistina „Jaunosios Lietuvos“ organizacija, vardu kalbėjęs kapelionas J. Korsakas pareiškė, kad „Jaunosios Lietuvos“ organizacija religijos, šiuo atveju katalikybės, atžvilgiu esanti indiferentiška, o tai vedą „prie masonerijos, nusikalstama ypatingai katalikų jaunuomenės auklėjimui“. Čia jis rėmėsi Lietuvos Katalikų Bažnyčios vyskupų kategorišku nurodymu: „Lietuvos gi vyskupai savo ganytojišku laišku tikintiesiems 1928 m. gruodžio mėn. įsakmiai nurodo, kad katalikas gali priklausyti kaipo tik prie katalikiškų draugijų, kartu nurodydami, kaip atskirti katalikiškąją draugiją nuo nekatalikiškosios: būtent, kad katalikiškoji draugija privalo turėti savo vyskupo aprobatą. Tokiu būdu „Jaunoji Lietuva“, kaipo nekatalikiška, nes neturi vyskupo aprobato ir kartu, kaipo nekonfesinė, netinka mokyklos sienose veikti, tuo labiau mūsų gimnazijoj, kuri yra konfesinio pobūdžio jau savo pradžia“.

Tačiau komisijos nariai mokytojai J. Greičius ir O. Mataitytė prieštaravo J. Korsakui. Prieš jo siūlymą atidėti sprendimą pasisakė taip pat tėvų komiteto atstovas mokytojas T. Šuravinas. Balsuojant iš 10 tarybos narių du buvo už J. Korsako pasiūlymą atidėti, o likę prieš atidėjimą. Tada eita prie klausimo, ar leisti šiai organizacijos kuopelei veikti gimnazijoje. J. Korsakas atsisakė balsuoti, iš devynių balsavusių aštuoni sutiko leisti „Jaunosios Lietuvos“ kuopelei gimnazijoje veikti, o vienas susilaikė (LCVA).

1934 m. Paštas. Dviejose žinutėse, pasirašytose aktyvaus korespondento slapyvardžiu Jurbarkietis, rašoma, kad po išspausdinto laikraštyje nusiskundimo dėl vėluojančio pašto dabar jis vežiojamas autobusu iki Smalininkų. Antroje žinutėje sakoma, kad mokiniai po pamokų būriais plūstą į paštą pirkti taupymo ženklų (matyt, paštai pradėjo aktyviai platinti tarp mokinių vadinamąsias taupomąsias knygutes) („Lietuvos aidas“, 1934-12-20, Nr. 290).

1934 m. Problemos kelionėse. Dviejose anoniminėse žinutėse kalbama apie blogą kelio į Kauną (ypač tarp Šilinės ir Veliuonos) būklę („Pavojinga kelionė iš Jurbarko į Kauną“) ir persikėlimo per Nemuną vargus („Nugriuvo dalis tilto“) („Lietuvos aidas“, 1934-12-20, Nr. 290).

1934 m. Miesto burmistras. Vidaus reikalų ministras miesto burmistru paskyrė buvusį Plungės burmistrą (anksčiau buvęs Lietuvos konsulas Hamburge) Edvardą Misevičių, o padėjėju – Kazį Čelkį („Savivaldybė“, 1934, Nr. 12). Kartu pranešama, kad Jurbarko miesto atstovu Raseinių apskritis tarybon išrinktas Jonas Palubinskas.

1934 m. Bankrotas. Kreditorių susirinkimas Prekybos rūmų prašęs paskirti jurbarkiškių brolių Feinbergų įmonėms administraciją („Lietuvos aidas“, 1934-12-20, Nr. 295).

1937 m. Autobusų eismas. Autobusai, pagerėjus keliui, galėjo važiuoti Kauno–Jurbarko ruožu („Lietuvos aidas“, 1937-12-31, Nr. 579).

1937 m. Gimnazijos matematikai. Paskutiniame iki šios dienos matematikų būrelio susirinkime (jo data nenurodyta) buvo apžvelgta praėjusių metų veikla ir išrinkta nauja valdyba: pirmininkas Br. Beinoris, sekretorius A. Lileika (abu VII kl.) ir iždininkė M. Kilytė (VI kl.) Mokytojas J. Baltūsis nagrinėjo būrelio darbą. Prie matematikų veikia ir šachmatininkų sekcija („Mokslo dienos“, 1937-12-20, Nr. 12).

1938 m. Kursai. Pašvenčio kaime, pas ūkininką Orentą, dvi savaites vyko namų ruošos kursai. Juos baigė 20 mergaičių. Vedė agronomė Natkevičiūtė („Lietuvos aidas“, 1938-12-20, Nr. 577).

1938 m. Nelaimė. Pajudėjęs sunkvežimis prispaudė savininką Z. Glazerį prie sienos: šis po kelių minučių mirė („Lietuvos aidas“, 1938-12-23, Nr. 583).