Senasis Jurbarkas gruodžio 2-ąją: protestas prieš komunistus Seime, kredito draugijų susijungimas ir sunkiai pasiekamas notaras
1919 m. Skirsnemunės parapijoje. Per šiuos metus Skirsnemunės parapija atliko šiuos darbus: nukastas ir akmenimis išgrįstas („išbrukuotas“) bažnytinio kelio kalnas, darbų vertė 7 600 markių. Keliui į kapines iš Joškaus Muriko nupirktas žemės sklypas (sumokėta 2 288,80 markių) („Mūsų parapija“, 1938-11-15, Nr. 9).
1922 m. Protestas. Įvyko Jurbarko miesto ir valsčiaus gyventojų susirinkimas, kuriame dalyvavo keli tūkstančiai žmonių. Pareikalauta iš Seimo pašalinti Dominą (Kazys Dominas-Bangaitis, nuo 1919 m. bolševikų partijoje, buvo išrinktas į Seimą) ir kitus Darbo kuopos* atstovus („Darbininkas֧“, 1922-12-17, Nr. 48).
*„Darbininkų (Darbo) kuopos“ – Lietuvos komunistų partijos, vadovaujamos sovietų Rusijos, politiniai dariniai, kuriais buvo siekiama demokratinių rinkimų būdu patekti į Seimą ir legaliai skleisti politinę propagandą bei vykdyti antivalstybinę veiklą. Pirmajame Seime (1921–1923) tai ir darė 6 išrinkti šio sąrašo kandidatai.
1923 m. Valstiečiai liaudininkai. Seimo narys Šievė įsteigęs Jurbarke valstiečių liaudininkų kuopą („Lietuvos žinios“, 1924-04-24, Nr. 93).
1925 m. Skautės. Jurbarke įkurta skaučių organizacija („Skautų aidas“, 1938, Nr. 5–6).
1927 m. Gimnazija. Laikraštyje išspausdintas straipsnelis apie Jurbarko gimnaziją: jos istorija, dabar mokosi apie 240 mokinių, reikia tinkamų rūmų („Lietuva“, 1927-12-02, Nr. 273).
1928 m. Susijungimas. 1926 m. Paantvardžio kaime įsikūrusi smulkaus kredito draugija, vykdydama kooperatyvų inspekcijos reikalavimą, kad valsčiuje būtų viena draugija, nutarė susijungti su Skirsnemunės kredito draugija („Mūsų rytojus“, 1928-12-28, Nr. 52).
1935 m. Žinutės iš Jurbarko. Laikraštyje spausdinamos trys be atskirų antraščių žinutės iš Jurbarko. Pirmoji žinutė papildo lapkričio 16 d. įvykusio gimnazijos vakaro duomenis: pasakos „Karalaitė tikroji teisybė“ režisierius buvo E. Kanclyvis. Gautas 500 Lt pelnas skiriamas mokiniams šelpti. Antrojoje žinutėje sakoma, kad miesto girininkai ketiną parko „Rate“ įrengti čiuožyklą. Trečioji dalis kelia klausimą, kodėl be darbo stovi bravoro pastatai ir įrengimai („Rytas“, 1935-12-02, Nr. 276).
1936 m. Notaras. Šios dienos laikraštyje rašoma, kad Jurbarko notaro įstaiga Kalno gatvėje sunkiai pasiekiama, ypač rudenį ir žiemą („Lietuvos žinios“, 1936-12-02, Nr. 247).
I realized that I had been defrauded of my entire life savings by a fraudulent cryptocurrency invest...
Karšuvos apygardos daugiamandatėje daugiausiai balsuota už „Nemuno Aušrą“