Senasis Jurbarkas balandžio 1-ąją: apsivogęs paštininkas, potvynio pradžia, tautinis konfliktas ir kritika kino teatrui

1926 m. Ilgapirštis tarnautojas. Jurbarko pašto tarnautojo J. Sutaičio, Jurbarko „Vyčių“ sekretoriaus, bute padarius kratą, rasti du iš Amerikos siųsti laiškai, kuriuos jis, kaip buvo papratęs, ketino atidaryti, kad pasisavintų įdėtus pinigus. Suimtas paštininkas laikomas daboklėje („Lietuvos žinios“, 1926-04-10, Nr. 81).

1928 m. Potvynis. Netoli Sudargo užsikimšus ledams Nemune, 13 val. pradėjo kilti vanduo ir kilo iki 3 d. 6 val. ryto. Apsėmė Tilžės gatvę, dalį Kauno ir Sodo (dabar Vydūno) gatvių. Didesnio potvynio būta 1922 metais („Rytas“, 1926-04-11, Nr. 83). Skirsnemunėje vanduo per potvynį pakilęs apie 7 m.

1932 m. Susirinkimas. Laikraščio informacijoje rašoma, kad 22 d. Pašventyje įvyko seniūnijos susirinkimas, kuriam pirmininkavo viršaitis A. Vabalas. Susirinkimas išreiškė pageidavimą įvesti žemės ūkio darbininkams darbo knygeles („Lietuvos aidas“, 1932-04-01, Nr. 72).

1934 m. Policijos viršininkas. Jurbarke pasikeitė policijos viršininkai: Jurbarko nuovados (I eilės) viršininkas Ignas Janulis skiriamas Ukmergės apskrities Giedraičių (I eilės) nuovados viršininku, o Alytaus apskritis policijos vadas Aleksas Kondrackis – Jurbarko nuovados viršininku („Policija“, 1934-04-01, Nr. 7).

1934 m. Konfliktas su vokietininkais. Žvyrių evangelikų liuteronų bažnyčioje šią Velykų pirmąją dieną po pamaldų, 14 val., turėjo įvykti „Pagalbos“ skyriaus susirinkimas. Parapijos salėje belaukiančius parapijiečius užpuolė apie 20 įkaušusių vokietininkų, suagituotų Jurbarko buvusio kunigo J. Stanaičio. „Pagalbos“ centro valdybos narys Skiepinaitis, o paskui ir prisidėjęs policininkas juos šiaip taip apmalšino „Skirsnemunėje vokietininkai elgiasi kaip anapus Nemuno“, – rašė laikraštis („Lietuvos aidas“, 1934-04-05, Nr. 76).

1935 m. Tautos diena. Laikraštyje pranešama, kad trijose Raseinių apskrities vietose tautininkai ketiną surengti Tautos dieną. Jurbarke ji numatoma birželio 9 d. („Lietuvos aidas“, 1935-04-01, Nr. 75).

1935 m. Leidimai. Susisiekimo ministras nuo šios dienos įvedė leidimų sistemą keleiviniais autobusais, be kitų, ir dviem ruožais į Jurbarką: Kaunas–Veliuona–Jurbarkas–Smalininkai ir Kaunas–Jurbarkas–Raseiniai. „Praplečiama autosunkvežimių ir autobusų leidimo sistema“ („Lietuvos žinios“, 1935-03-09, Nr. 56).

1936 m. Autobusų eismas. Iš Jurbarko į Kauną ėmė kursuoti autobusas. Kai pradžius keliai, jų važinės daugiau. Autobusai eina ir į Raseinius („Lietuvos aidas“, 1936-04-06, Nr. 159).

1940 m. Kritika kino teatrui. Laikraštyje rašoma, kad Iciko Geselkovičiaus kino teatre (vadinosi „Triumf“) trūksta tvarkos: seansų pradžia vėluoja dėl kažkokio pareigūno prašymo telefonu jo palaukti („Lietuvos aidas“, 1940-04-01, Nr. 148).

1940 m. Dirvonuojanti žemė. Žinutė, kad už Jurbarko, Naujasėdžių kaime, dirvonuojantis 60 ha „žydganyklių“ plotas. Miesto savivaldybė, kuriai jis priklauso, ta žeme nesirūpinanti („Lietuvos aidas“, 1940-04-01, Nr. 148).