Sausio 30-oji senajame Jurbarke: bandymas nužudyti, gaisras, nedėstoma tikyba ir draugijų veikla
1926 m. „Žmogžudys palydovas“. Šios dienos laikraštyje aprašomas netoli Jurbarko įvykdytas apiplėšimas. Iš lenkų kariuomenės pabėgęs Pranas Antčakas Lietuvoje užėjęs pas buvusį pažįstamą Praną Zabulį. Šis apsiėmė bėglį palydėti į Vokietiją. Apsinakvojus netoli Jurbarko miškelyje, Zabulis į užmigusį Antčaką šovė ir iš apalpusio paėmė laikrodį ir 300 vokiečių markių. Tačiau Antčakas atsigavo. Kauno apygardos teismas ieško pasislėpusio Zabulio („Lietuva“, 1926-01-30, Nr. 24).
1930 m. Gaisras. Pavakaryje sudegė Paantvardžio eiguvos eigulio gyvenamasis namas. Gaisras kilo iš sprogusios krosnies. Tuo metu eigulys buvo miške („Mūsų girios“, 1930, Nr. 2).
1932 m. „Vyčių“ veikla. Informuojama apie Jurbarko „Vyčių“ veiklą. Vietos inteligentai jų neremią, bet jie gyvuoją. Šiemet išsinuomoję buvusio kino teatro „Rekord“ salę, visi prenumeruoją žurnalą „Pavasaris“. Nariai įsipareigojo kas mėnesį mokėti po 10 ct. Skirsią 50 Lt katalikų universitetui. Naujoji valdyba: A. Bastys, St. Špokaitė, Pr. Petravičius, P. Jokubauskaitė ir Puišytė („Rytas“, 1932-01-30, Nr. 13).
1936 m. Evangelikams nedėstoma tikyba. Žinutėje nurodoma, kad Jurbarko pradinės mokyklos Nr. 1 mokiniams evangelikams, nors jų gana daug, nedėstoma tikyba. Jurbarko parapija neturi savo kunigo, o apsiėmęs dėstyti Žvyrių kunigas H. Jekelis neatvyksta („Lietuvos aidas“, 1936-01-30, Nr. 47).
1938 m. Skirsnemunės pavasarininkai. Skirsnemunės pavasarininkės išsirinko naują valdybą: pirmininkė – Angelė Janušauskaitė, sekretorė Stasė Simonavičiūtė ir iždininkė Marcelė Stasiūnaitė („Mūsų parapija“, 1938-03-04, Nr. 5).
Įdomu, kad taip elektrotechnika patobulėjo:)
Nemuno keltų istorija. Keltai: nuo irklinio „skraidančio“ iki elektra varomo