Sausio 28-oji senajame Jurbarke: manifestacija, vidurių šiltinė, problemos su elektra ir lėktuvo pabaidytas arklys
1923 m. Manifestacija. Jurbarke įvyko didelė manifestacija dėl Klaipėdos krašto įvykių. Jos metu surinkta aukų: 540,70 Lt ir 10 700 auksinų. Jos nusiųstos į Kauną Komitetui Klaipėdos lietuviams remti. Priimtą rezoliuciją pasirašė: Šidlauskas, Giedraitis (Antanas?), Rabinas (gal tai ne pavardė – dvasininkas?), Dimantas, Moskevičius, Smetonius (pašto viršininkas?), Petravičius („Lietuva“, 1923-12-10, Nr. 33).
1929 m. Nužudymas. Meisnerinės miške buvo nužudytas Žindaičių kaimo gyventojas Antanas Valinčius. Nužudymu buvo apkaltintas 16 metų amžiaus Antanas Mileris. Tačiau po metų buvo išteisintas. „Gyvates gaudė, bet žmonių nešaudė“, rašė laikraštis („Lietuvos žinios“, 1930-12-20, Nr. 290).
1932 m. Vidurių šiltinė. Spaudos pranešimu, rūpinantis kovos su šiltine organizavimu buvo įpareigotas Jurbarko valstybinės plaučių ligoninės ordinarinis gyd. Kylis. Susirgimai Jurbarke vidurių šiltine nedidėja („Lietuvos aidas“, 1932-01-28, Nr. 22).
1933 m. Netektis. Mirė Lukšių pradinės mokyklos vedėja I. Banaitytė. Buvo baigusi Jurbarko dvimečius „Saulės“ draugijos mokytojų kursus („Tautos mokykla“, 1933, Nr. 4).
1936 m. Žinutės iš Jurbarko. Šios dienos „Lietuvos aide“ išspausdintos net keturios trumpos žinutės iš Jurbarko. Vienoje iš jų, pavadintoje „Ką skaito jurbarkiečiai?“, išvardijami gausiausiai prenumeruojami periodiniai leidiniai: „Ūkininko patarėjas“ – 150, „Mūsų rytojus“ – 49, „Lietuvos ūkininkas“ – 20, „Skautų aidas“ – 70, „Mūsų Vilnius“ – 57 prenumeratos. Iš dienraščių labiausiai prenumeruojamas „Lietuvos aidas“ (skaičius nenurodytas). Prenumeruoti „Lietuvos aidą“ ir „Vairą“ galima ne tik pašte, bet ir spaudos kioske pas K. Čelkį. Kitos trys korespondencijos – nusiskundimai. Apie pora šimtų radijo abonentų reiškia pageidavimą, kad Jurbarko brolių Feinbergų elektrinė teiktų elektrą ir 8–13 val., tuo suinteresuoti radijo imtuvų savininkai. Kitas nusiskundimas dėl brangios elektros: dabar jos 1 kilovatvalandė kainuojanti 1,15 Lt. Kursuojantys tarp Jurbarko ir Kauno garlaiviai nepatogūs keleiviams, nes jie maži: siūlo leisti didesnius („Lietuvos aidas“, 1935-01-28, Nr. 42).
1937 m. Aviacinis incidentas. Jurbarke „jomarko“ (mugės) metu skridęs lėktuvas pabaidė ūkininko arklius, o šie sudaužė kiek puodų, kuriais prekiavo žydė. Policija surašė ūkininkui protokolą ir nustatė, kad jis turi atlyginti prekiautojai nuostolius („Lietuvos žinios“, 1937-01-28, Nr. 20).
1940 m. Savanorių sąjungos suvažiavimas. Savanorių sąjungos (visas pavadinimas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga) Jurbarko skyriaus suvažiavime dalyvavo 35 savanoriai kūrėjai iš Jurbarko miesto ir valsčiaus. Skyriaus pirmininkas Kazys Čaplikas apžvelgė 1939 m. nuveiktus darbus. Ginkluotosioms pajėgoms remti surinkta 1552 Lt, vilniečiams per Praną Žižmarą nusiųsta 300 Lt; skyrius turi 3 084 Lt grynųjų. Į naują valdybą išrinkti|: pirmininkas K. Čaplikas, nariai Juknevičius ir Macaitis. Į revizijos komisiją – Sabaliauskas (St.) Orentas ir J. Tamulaitis. Atstovais į savanorių suvažiavimą Vilniuje siunčiami K. Čaplikas ir Vladas Kazlauskas. Susirinkimas pareiškė protestą dėl nelojalių piliečių, kaip (laivų savininkas Petras) Opasnovas, kuris, paprašytas aukoti Ginklų fondui, pasakęs: „Aš aukoju visa tai, kas liko Klaipėdos krašte, atsiimkite!“ („Lietuvos aidas“, 1940-02-02, Nr. 55).
Įdomu, kad taip elektrotechnika patobulėjo:)
Nemuno keltų istorija. Keltai: nuo irklinio „skraidančio“ iki elektra varomo