Sausio 15-oji senajame Jurbarke: mokyklos, kontrabanda ir rezoliucija dėl Klaipėdos krašto vokietininkų
1920 m. Pradinės mokyklos. Jurbarko mieste ir valsčiuje pagal tą dieną sudarytą sąrašą būta šių pradinių mokyklų ir jose dirbančių mokytojų: Greičių (B. Pupkytė), Geišių (A. Milašas), Girdžių (Zosė Arminaitė), Jurbarko lietuvių (M. Vasiliauskas, I. Vasiliauskaitė-Giedraitienė, J. Giedraitis ir K. Marcinkaitė), Jurbarko žydų (I. Bekinas, A. Fainberg, Rivka Galperin ir Mozė Aronsonas), Jurbarko vokiečių (A. Šperberis), Jurbarko rusų (Elena Chamanskaitė), Jurbarko vaikų darželis (Ona Kamenkaitė), 1 Jakaičių (Antanina Baktytė), Klišių (J. Endrijonas), Meškininkų (A. Daukša), Mantvilių (A. Stanaitytė), Paantvardžio (B. Bajerčius), Skirsnemunės (M. Jukšaitė ir Pranas Salius), Žindaičių (Pranas Bardauskas) ir Žvyrių evangelikų (F. Mettas) (LCVA).
1925 m. Mokytoja. Nuo šios dienos leidžiama laikinai dėstyti „Saulės“ gimnazijoje prancūzų kalbą Ašpurvienei-Rochaitei Marijai („Švietimo darbas“, 1925, Nr. 3).
1928 m. Ateitininkai. Įvyko gimnazijos ateitininkų kuopos visuotinis susirinkimas. Aptarta antrojo pusmečio veikla. Išrinkta pirmojo pusmečio valdyba: pirmininkas A. Sabaliauskas, vicepirmininkas J. Stasiulaitis, I sekretorė P. Dainiutė, II sekretorius R. Kuzmickis, iždininkė A. Naujokaitė, „Ateities“ platintojas ir knygininkas J. Sklenikas. Susirinkimą deklaracijomis paįvairino jaunesnieji ateitininkai Spirauskas ir Bakanas („Ateitis“, 1928, Nr. 1).
1933 m. Klaipėdos diena. Jurbarke iškilmingai paminėta Klaipėdos diena. Keliant vėliavą himną griežė gimnazijos ir ugniagesių orkestrai. Dalyvavo abi gimnazijos, kai kurios organizacijos ir daug žmonių. Po pamaldų advokatas J. Naujokas Valančiaus liaudies universitete skaitė paskaitą „Klaipėda Lietuvai“. 15 val. nuleidus vėliavą, gimnazijos salėje įvyko iškilmingas posėdis. Kalbėjo direktorius M. Kviklys. Šaulių choras padainavo keletą dainų („Šaltinis“, 1933-01-23, Nr. 5).
1935 m. Kontrabanda. Žurnale rašoma, kad šiomis dienomis 4 val. 30 min. sugautas jurbarkiškis Viktoras Palaitis iš Žiobrininkų kaimo, vežęs į Kauną kontrabandinio vokiško tualetinio muilo („Policija“, 1935-01-15, Nr. 2).
1936 m. Rezoliucija. Laikraštyje spausdinama žinutė informavo skaitytojus, kad Jurbarko gyventojai, susirinkę Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 13-ųjų metinių paminėti (diena nenurodyta), priėmė rezoliuciją dėl Klaipėdos krašte vokietininkų varomos prieš Lietuvą akcijos („Lietuvos žinios“, 1936-01-17, Nr. 21).
1936 m. Jaunalietuviai. Klaipėdos krašto sukilimo 13-osios metinės paminėtos Jurbarko valsčiaus Panemunės skyriaus jaunalietuvių. Paskaitą skaitė atsilankęs minėjime jaunalietuvių Jurbarko rajono vadas mokytojas B. Butkus („Jaunoji karta“, 1936-02-02, Nr. 5).
1939 m. „Atžalynas“. Jurbarko gimnazijos mokiniai suvaidino K. Binkio „Atžalyną“, kurį režisavo mokytojas E. Kanclyvis. Spektakliui dekoracijas piešė mokytojas N. Petrulis ir menininkas V. Vagusevičius. Apie pristatymą rašyta keliuose leidiniuose („Lietuvos aidas“, 1939-01-19, Nr. 29).
1939 m. Gimnazijos naujienos. „Mokslo dienų“ žurnale esama dviejų žinučių iš Jurbarko gimnazijos. Replikoje „Kur dingo aviamodelistai?“ sakoma, kad pernai įsteigtas būrelis nerodąs jokios veikos. Žinutė „Turnyrai“ referuoja, kad prieš Kalėdas prasidėję du tarpklasiniai turnyrai. Stalo teniso turnyre geriausiai pasirodžiusi VI klasės berniukų komanda. O šachmatų turnyras nutrauktas („Mokslo dienos“, 1939, Nr. 1).
Do you need financing?
Aktualu tiems, kas skrandžio rūgštingumą slopina „ranitidinu“Do you need a loan for business or personal needs?
We offer all t...