Rugsėjo 30-oji senajame Jurbarke: šaulių veikla, kunigų permainos ir Jurbarko kalvio pastatytas motorlaivis

1924 m. Mokytojų kursai. Kaune 30 liaudies (pradinių) mokytojų baigė trijų mėnesių žemės ūkio kursus. Baigusiųjų sąraše yra du jurbarkiškiai: 14. Nikšas Antanas, Pašvenčio pradinės mokyklos mokytojas; 20. Šimulynas Kazys, Paantvardžio I pradinės mokyklos mokytojas („Klaipėdos žinios“, 1924-10-09, Nr. 208).

1926 m. Šauliai. Spaudoje rašoma apie Jurbarko šaulių būrio permainas. Išrinkus J. Sabaliausko vadovaujamą valdybą, ji pagyvėjo. Valdyba kviečia daugiau posėdžių, tvarkomos knygos. Nutarta kas sekmadienį daryti rikiuotės pamokas („Trimitas“, 1926, Nr. 38).

1928 m. Sporto-šaudymo diena. Jurbarke įvyko šaulių Raseinių apskrities II kuopos sporto-šaudymo diena. Šaudyta prie Jurbarko piliakalnio koviniais šoviniais. Dėl blogo oro neatliktas antrasis pratimas. 15 val. rinktinės vadas vyr. leit. Maželis 14 ir 3 būrio vadams gimnazijos parke įteikė Lietuvos 10 metų Nepriklausomybės medalius. Sporte pasižymėjo 8 šauliai. Skirsnemunės būrio šauliui Karalčiukui, nubėgusiam 500 m per 1 min. 24 sek., įteiktas pirmas prizas – stalinis laikrodis. Vakare „Saulės“ gimnazijos salėje Jurbarko būrio pirmininko Mačiulio vadovaujamas choras padainavo tautinių dainų („Trimitas“, 1928, Nr. 41).

1932 m. Apdovanojimas. Laikraštis informuoja, kad Skirsnemuniškių kaimo gyventojas K. Bukaitis už patobulintus mestuvus Jurbarko žemės ūkio parodoje gavo I laipsnio pagyrimą ir 25 Lt („Mūsų rytojus“, 1932-09-30, Nr. 39).

1932 m. Kunigų permainos. Pranešama, kad Šiluvos vikaras kun. Kl. Valančius atkeliamas į Skirsnemunę, o Skirsnemunės vikaras kun. J. Povilaitis iškeliamas vikaru į Šiluvą („Tiesos kelias“, 1932, Nr. 9).

1933 m. Keistas matavimas. Nutiesto plento į Smalininkus kilometrai nurodomi tik iki Klaipėdos krašto ribos. Todėl replikos autorius klausia, argi toliau jau ne Lietuva? („Lietuvos žinios“, 1933-09-30, Nr. 222).

1935 m. Autobusų ir garlaivių tvarkaraštis. Iš Kauno į Smalininkus autobusai išvyksta 6³⁰ ir 15³⁰ val. Garlaiviai: iš Jurbarko į Kauną – 7³⁰ ir 14³⁰; iš Kauno į Jurbarką – 14³⁰ val., į Smalininkus – 6 val. („Rytas“, 1935-09-30, Nr. 223).

1936 m. Gimnazija. Žurnale rašoma, kad nuo rudens išvyko gimnazijos kapelionas V. Grušas, jį pakeitė Br. Dagilis. Į gimnaziją atvyko dar keturi nauji mokytojai, nes dabar yra 11 klasių, o mokinių – per 300 („Ateitis“, 1936, Nr. 9).

1937 m. Jurbarke pastatytas motorlaivis. Kauno uoste tą dieną pakrikštytas pirmas Lietuvoje (Jurbarke) pastatytas motorlaivis (ne garlaivis) „Birštonas“. Jo krovos dydis 225 t prekių, turi du variklius po 70 arklio jėgų. Motorlaivis pastatytas brolių Rotblatų ir Levinbergo užsakymu. Laivą pastatė Jurbarko kalvis Kazimieras Mikalauskas pagal latvių inžinieriaus projektą per 11 mėnesių. Kainavo 100 000 Lt. K. Mikalauskas, 30 metų amžiaus vyras, gyvenantis Muitinės gatvėje, kalvystės išmokęs pas vieną Jurbarko kalvį („Lietuvos aidas“, 1937-10-01, Nr. 445; „Ūkininko patarėjas“, 1937-10-28, Nr. 43; „Lietuvos žinios“, 1937-10-01, Nr. 223).