Rugsėjo 14-oji senajame Jurbarke: šaulių šventė, tvarkomas Nemunas, lobis ir nelaimė malūne

1920 m. Vedėjas. Šios dienos švietimo ministro įsakymu Nr. 516 Jurbarko technikos mokyklos vedėjas Julijonas Graurogkas atleidžiamas „nuo pavestų jam pareigų nuo š. m. rugsėjo 3 d.“ („Švietimo darbas“, 1920, Nr. 10).

1926 m. Ateitininkų susirinkimas. Įvyko Jurbarko moksleivių ateitininkų kuopos visuotinis susirinkimas. Išrinkta valdyba: pirmininkas J. Jonuška, vicepirmininkas Pr. Martišius, sekretorė Z. Laurinaitytė, iždininkas Ant. Sabaliauskas, „Ateities“ platintojas Vyt. Žilius („Ateitis“, 1926, Nr. 9–10).

1930 m. Šaulių šventė. Jurbarke Raseinių gimnazijos direktorius skaitė pranešimą valsčiaus tautininkams. Susirinkimas buvęs negausus. Tą pačią dieną Jurbarko šaulių būrys minėjo savo gyvavimo 10 metų sukaktį. 11 val. buvo mišios, 13 val. Raseinių karo komendantas parke priėmė šaulių būrio paradą. 14 val. įvyko susirinkimas, kuriame dr. K. Ambrozaitis skaitė paskaitą „Šauliai ir valstybė“. Po susirinkimo per pietus kalbėjo karo komendantas, K. Ambrozaitis, kun. Jul. Korsakas, advokatas Just. Naujokas ir kt. („Rytas“, 1930-09-22, Nr. 215).

1932 m. Gražūs kunigo darbai. Rašoma apie Vertimų kunigo Gelažiaus patriotinę veiklą. Jo pastangomis pirmą kartą Tautos šventės dieną (rugsėjo 8-ąją) buvusi iškelta vėliava ir atlaikytos mišios. Iškilmėse nedalyvavę Bandzinų mokytojai: kunigo paprašyti, jie neatvedę mokinių. Kunigas yra suorganizavęs šaulių būrį („Lietuvos aidas“, 1932-09-14, Nr. 208).

1933 m. Advokatai. Laikraščio pranešimu, teisingumo ministro Aleksandro Žilinsko pasirašytame pagal naują teismų santvarkos įstatymą advokatų sąraše yra du jurbarkiškiai: Naividelis Nochimas ir Naujokas Justinas („Lietuvos aidas“, 1933-09-14, Nr. 207).

1934 m. Lobis. Laikraštis pranešė, kad Meškininkų kaimo ūkininkas Kazys Ambrozaitis, ardamas nusausintą pelkę, rado du molinius puodus su apie 1000 sidabrinių XVII a. monetų. Monetas ūkininkas dovanojo Kauno miesto muziejui („Lietuvos aidas“, 1934-09-14, Nr. 209).

1934 m. Dovana. Nuotrauka, vaizduojanti V. Grybo padarytą Jono Jablonskio paminklo projektą. Po nuotrauka parašas: „Jurbarko Jaunalietuvių dovana „JL“ Šefui Antanui Smetonai jo jubiliejaus proga“ („Jaunoji karta“, 1934-09-14, Nr. 37).

1938 m. Nelaimė. Skirsnemunės malūne, sprogus garo vamzdžiui, sunkiai sužeistas malūno savininkas Ampusaitis („Mūsų parapija“, 1938-11-15, Nr. 9).

1939 m. Nemuno tvarkymas. Informacija apie Nemuno reguliavimo darbus Jurbarko–Sudargo apylinkėse. Paskutinėmis rugsėjo dienomis jie būsią baigti. Šįmet iš pradžių dirbo 50, paskui iki 200, o dabar dirba apie 100 darbininkų. Iki šiol supilta apie 4000 m kamšų (bunų, jurbarkiškiai sakytų – špikdamių, – A. P. ) („Lietuvos aidas“, 1939-09-14, Nr. 531).

1939 m. Kreidos klodai. Žinutė apie Skirsnemunėje vykstančius kreidos klodų tyrinėjmus, kuriems vadovauja dipl. inž. M. Dementjevas. Dirba apie 20 darbininkų. Kreida randama 1,20–1,70 m. gylyje. Tikimasi pavasarį pradėti cemento fabriko statybą („Ūkininko patarėjas“, 1939-09-14, Nr. 37).