Rugpjūčio 26-oji senajame Jurbarko krašte: šventės, ginčai, nelaimės, laivų statyklos darbas ir siautėjantys vilkai

1926 m. Susirinkimas. Įvyko „Saulės“ draugijos Jurbarko skyriaus susirinkimas. Dalyvavęs jame Seimo atstovas K. Ambrazaitis išrinktas skyriaus naujosios valdybos pirmininku. Pranešama, kad rugsėjo 12 d. turįs įvykti darbininkų suvažiavimas, į kurį laukiama atvykstant darbo federacijos atstovų („Darbininkas“, 1926-09-05, Nr. 36).

1928 m. Pasilinksminimas. Tą dieną, per Šv. Baltramiejaus atlaidus, Skirsnemunėje, pradinės mokyklos aikštelėje, Lietuvių tautininkų sąjungos Skirsnemunės skyrius su Lietuvos šaulių sąjungos 11 būriu surengė viešą pasilinksminimą. Žmonių dalyvavo apie 300. Dainavo Skirsnemunės choras („Lietuvos aidas“, 1928-09-01, Nr. 173).

1930 m. Išplūdo. Jurbarko teisme viena para arešto buvęs nubaustas apylinkėj gerai žinomas pil. Antanas Žemaitis, kuris su dviem bičiuliais įkaušęs Rotulių kaimo panemunėje išplūdo stovinčius dr. K. Ambrazaitį ir studentą Domą Sabaliauską. Šis patraukė Žemaitį į teismą („Darbininkas“, 1930-09-06, Nr. 36)

1930 m. Švietimo naujienos. Ministro šios dienos įsakymu B/Nr. 53 Jurbarko žydų realinės gimnazijos mokytojui Centkauskui Izaokui nuo šių metų pradžios leidžiama dėstyti tik hebrajų kalbą, o „Saulės“ gimnazijos mokytojui Pociui Jonui pratęsiamas leidimas eiti dainavimo mokytojo pareigas laisvai samdomo teisėmis ir 1930/1931 mokslo metais („Švietimo darbas“, 1930, Nr. 9).

1932 m. Ūkininkams žinotinos mokyklos. Informacijoje apie nuo š. m. rudens veiksiančias žiemos žemės ūkio mokyklas nurodyta ir Jurbarko mieste esanti mokykla (be bendrabučio) („Ūkininko patarėjas“, 1932-08-26, Nr. 34).

1934 m. Sporto šventė. Rašoma, kad rugpjūčio mėnesį įvyko jaunalietuvių Pašvenčio skyriaus JSO sporto klubo metinė sporto šventė. Dalyvavo apie 50 sportininkų. Už pasižymėjimą lengvojoje atletikoje pirmąsias dovanas gavo Šimanskis ir klaipėdietė Lesevičiūtė (vėliau ji buvo Pašvenčio pašto agentūros vedėja) („jaunoji karta“, 1934-08-26, Nr. 34).

1935 m.  Nuosprendis. Teismas sprendė bylą dėl birželio 22 d. suvažinėto paštininko Gžimailos vaikučio kaltės. Nustatyta, kad vežimo savininkas yra miesto tarybos narys Gustavas Vilkaitis, vokiečių atstovas („lietuviška pavarde“). Teismas jį už vežimo patikėjimą nepilnamečiams nubaudė 6 mėn. paprasto kalėjimo ir priteisė atitinkamą civilinį ieškinį. Teisme kaltinimą ir ieškinį palaikė advokatas J. Naujokas („Rytas“, 1935-08-29, Nr. 196). (1935 m. birželio 22 d. Jurbarke, Kalninėje gatvėje, du mažamečiai (8–10 m.), važnyčioję porinį vežimą, mirtinai suvažinėjo paštininko Gžimailos pusantrų metų vaikutį).

1937 m. Ekskursija. Garlaiviu „Vilnius“ iš Kauno išvyko apie 500 karių iš Panevėžio, Kupiškio įgulų ir karo mokyklos kariūnų ekskursija. Jurbarke ekskursiją globojo nuovados viršininkas („Lietuvos aidas“, 1937-09-02, Nr. 398).

1937 m. Vilkai. Žinutė, kad Mantvilių tankiame miške pasirodė vilkų su jaunikliais. Rugpjūčio 9 d. jie papjovė Roko Klimo 4 avis. Kitą dieną atbėgusi į kiemą vilkė su trimis vilkiukais už puolė kumeliuką („Ūkininko patarėjas“, 1937-08-26, Nr. 34).

1938 m. Žinutės iš Jurbarko. Laikraštyje spausdinamos dvi žinutės. Vienoje, turinčioje antraštę „Laivų dokuose pasibaigė darbas“, rašoma, kad Jurbarko laivų statykloje, pritrūkus užsakymų, nutrauktas darbas. Šiemet buvę pastatyti 5 baidokai ir 2 motorlaiviai. Kazys Mikalauskas esąs geriausias Nemuno laivų statytojas Lietuvoje. Žinutėje „Reikia remontuoti garlaivių prieplaukos keleivių pastogę“ raginama ne tik sutvarkyti stogą, bet ir apšluoti prieplauką – pilną šiukšlių („Lietuvos žinios“, 1938-08-26, Nr. 192).