Rugpjūčio 25-oji senajame Jurbarko krašte: švietimo naujienos, šventės, nelaimės ir vergovę primenantys užrašai

1921 m. Mokytojų paskyrimai. Švietimo ministerijos įsakymu Nr. 101 pradėjo dirbti Jurbarko „Saulės“ progimnazijos mokytojai: Kotryna Balsevičaitė, Julija Kiverytė, Justinas Naujokas, Stasys Žižniauskas ir Aleksandras Lergameris („Švietimo darbas“, 1922, Nr. 3–6).

1924 m. Dainų šventė. Rugpjūčio 23–25 d. Kaune vyko I Lietuvos dainų šventė, tada vadinta „Dainų diena“. Į ją suvažiavo 80 chorų su 3000 dainininkų. Tarp jų buvo ir Jurbarko pavasarininkų choras, vadovaujamas Jono Pociaus. Šventės chorų dalyvių sąrašuose šie 34 Jurbarkiškiai: aštuoni sopranai – Z. Jurkauskaitė, J. Bakaitytė, O. Kamėnkaitė, E. Petravičaitė, M. Jonikaitytė, P. Janušaitytė, O Dockevičaitė, J. Stanevičiūtė; dešimt altų – J. Baltrušaitytė, A. Bylaitė, K. Jurkšaitė, O. Petravičaitė, B. Lostytė, M. Saročkaitė, J. Dainiutė, M. Žemaitytė, A. Blažytė ir A. Mykolaitytė; septyni tenorai – J. Banaitis, V. Banaitis, P. Blažys, P. Balčaitis, A. Klimas, J. Tamošaitis ir F. Ramonaitis; devyni bosai – K. Mikutaitis, J. Šliteris, J. Greičius, B. Butkus, A. Rudzitas, J. Banaitis, J. Galbuogis, D. Mačiulis, J. Kailiūnas (pavardžių rašyba to meto).

1924 m. Stojamieji egzaminai. Šią dieną ir Jurbarko „Saulės“ gimnazijoje, ir mokytojų kursuose prasidėjo stojamieji ir pataisų egzaminai. Atidaromas mokytojų kursų antrasis kursas („Lietuva“, 1924-08-20, Nr. 186).

1924 m. Mokytojų paskyrimai. Nuo šios dienos Švietimo ministerija leido dėstyti istoriją Lietuvos universiteto studentui Juozui Jakštui, o buvusiam Utenos „Saulės“ draugijos mokytojų kursų mokytojui Antanui Barkauskui – paišybą, braižybą ir dailyraštį („Švietimo darbas“, 1924, Nr. 12).\

1927 m. Nelaimė. Paantvardyje, pasibaidžius arkliams, sunkiai sužeistas Juozas Liūdžius ir jo žmona („Šaltinis“, 1927-09-15, Nr. 38).

1930 m. Šeimos tragedija. Šios dienos naktį Urbelis Šilinėje iš netyčių peršovė savo žmoną. Šilinė iš tikrųjų priklausė Raudonės valsčiui, bet tai galėjo nutikti netoli Šilinės („Rytas“, 1930-09-01, Nr. 198).

1935 m. Jaunalietuvių šventė. Skirsnemunėje vyko bendra trijų jaunalietuvių apylinkių – Jurbarko, Skjirsnemunės ir Šiaudinės – šventė. Suvažiavo apie 200 jaunalietuvių. Po pamaldų mokyklos aikštėje įvyko iškilmingas posėdis, kurį pradėjo ir vedė apylinkės vadas J. Galbuogis. Buvo įteiktos vėliavos Skirsnemunės, Kartupių ir Šiaudinės skyriams. Tuo pačiu metu už 50 m vykusi pavasarininkų gegužinė, bet pas juos, išskyrus pačius pavasarininkus, niekas nėjo („Jaunoji karta“, 1935-09-01, Nr. 35).

1936 m. Žinutės iš Skirsnemunės. Laikraštyje dvi žinutės. Žinutėje „Netaisomas kelias“ nurodoma, kad pro Skirsnemunės bažnyčią einantis į šiaurę II rūšies kelias visai netaisomas. Antroji žinutė turi antraštę „Dažo bažnyčią“. Klebono kun. Vincento Semenavičiaus rūpesčiu pradėta dažyti bažnyčia. Taip pat gražinamas didysis altorius. Visas remontas kainuosiąs per 8 000 Lt („Mūsų rytojus“, 1936-08-25, Nr. 65).

1937 m. Vergovės ir okupacijos laikų užrašai. Laikraštyje vėl primenamos pavergimą liudijančios liekanos – įvairūs seni rusiški ir vokiški užrašai prie namų prikaltose lentelėse („Vakarai“, 1937-08-25, Nr. 196).

1937 m. Misijos. Skirsnemunėje, bažnyčioje, prasidėjo vienuolių kapucinų vedamos misijos, kurios tęsėsi iki 28 d. Pirmoji diena buvo skirta vaikams, kitos dienos – suaugusiems („Mūsų parapija“, 1937-08-29, Nr. 3).

1939 m. Perkeliama mokytoja. Laikraščio žinutė, kad Pasvalio gimnazijos mokytoja T. Vališytė keliama į Jurbarko gimnaziją („Lietuvos žinios“, 1939-08-25, Nr. 192).

1939 m. Ekskursija. Vyko Jurbarko miškininkų ekskursija po kelias Jurbarko urėdijos girininkijas. Paskutiniame puslapyje J. P. Kedžio nuotrauka: ekskursanrtai apžiūri daigyną („Mūsų girios“, 1939, Nr. 8–9).