Pavasario šauktuvės

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Ši senovinė lietuvių liaudies šventė išlikusi tik rašytiniuose šaltiniuose ir yra archajiškojo Mėnulio kalendoriaus reliktas. Ji buvo švenčiama per trečiąją po žiemos saulėgrįžos Mėnulio delčią.

Per šią šventę ypatingas apeigas atlikdavo netekėjusios merginos. Teodoras Narbutas „Lietuvių tautos istorijoje“ (1835) rašė: „Šventę sudarė tai, kad mergaitės bėgdavo už kaimo tekančios saulės link. Vos nušvitus pirmajam ryto saulės spinduliui, mergaitės, lengvai apsirengusios ir basos, bėga dainuodamos dainą, kad jos einančios pasitikti pavasario. Pribėgusios kaimo galą, grįžta atgalios, šokinėja, dainuoja, ploja rankomis, perbėga per visą kaimą ir linksmai skelbia, kad atėjo pavasaris. Paskui viename iš namų jos randa paruoštas vaišes; ten susirinkęs jaunimas ilgai linksminasi“.

Tuo tarpu karingieji žemaičiai pavasarį sutikdavo kiek kitaip. Motiejus Valančius „Žemaičių vyskupystės“ knygoje, išleistoje 1848 m., vaizdingai aprašė, kad Žemaitijoje pavasario pasitikti jodavę vaikinai ir surengdavę ten varžytuves dėl šventojo paveikslo, tarmiškai vadinamo „abrozdo“: „Pavasariais sniego neblikus, kiekvienos sodos jaunikaičiai atjodavo į vieną lig laiku apskirtą vietą ir pasidalydavo į du būriu. Pirmas ir antras būrys, paskyręs po vieną stiprų vaikiną, įdavė jam nešti abrozdą kokio nors šventojo. Paskiau katras sau būrys, turėdamas viduj nešėją abrozdo, jodė po laukus, tarsi rugių apveizėti. Nieko netrukus, tyčiomis susitikusiu, įniko veržtis abrozdais, besiverždami tankiai ir susimušė, patolei vienok nesiliovė grumtis, pakolei katras nors būrys neišveržė antram abrozdo. Tuokart stipresnysis būrys, kaipo pergalėtojas, linksmas, nešdamas du abrozdus, jojo namon, giedodamas ar dainuodamas, o pamuštojo būrio vaikeliai žioglino į sodą nosis nukabinę, išmetinėdami viens kitam, kad neguviai tesigrūmė. Pergalėtojai garbino per kiaurą metą tuos šventuosius, katrie abrozduose buvo išrašyti, kaipo savo užtarytojus, o pergalėtieji, it našlaičiai, neturėjo prie ko glaustis“. Akivaizdu, kad šis paprotys panašus į senąsias karingųjų indoeuropiečių žaidynes, apie kurias žinome iš Homero eilių.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Angelų sargų arba Policijos diena

Angelų sargų arba Policijos diena  0

Tarptautinė kavos diena

Tarptautinė kavos diena  0

Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena

Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena  0

Socialinių darbuotojų diena

Socialinių darbuotojų diena  0

Rugsėjo pirmoji – istorija ir tradicijos

Rugsėjo pirmoji – istorija ir tradicijos  0

Šv. Baltramiejus – gandrų išlėkimo diena

Šv. Baltramiejus – gandrų išlėkimo diena  0

Žolinė

Žolinė  1

Tauragės džiazo festivalio scenoje – Meksikos dinamiškas žavesys ir įtampa

Tauragės džiazo festivalio scenoje – Meksikos dinamiškas žavesys ir įtampa  0

SIDABRINĖS GERVĖS NAKTYS 2023: nemokamas kino festivalis po atviru dangumi

SIDABRINĖS GERVĖS NAKTYS 2023: nemokamas kino festivalis po atviru dangumi  0

Tarptautinė dešrainių diena

Tarptautinė dešrainių diena  0

Septyni broliai miegantys

Septyni broliai miegantys  0

Šventieji Petras ir Povilas

Šventieji Petras ir Povilas  0

Joninės arba Rasos

Joninės arba Rasos  0

Devintinės

Devintinės  0

Sekminės

Sekminės  0

Kapela „Santaka“ kaimynų šventėje Vanaginės k.

Europos kaimynų diena  0

Žengimas į Dangų

Šeštinės  0

Pasaulinė bičių diena

Pasaulinė bičių diena  0

Vyšyvankos diena

Vyšyvankos diena  0

Šv. Stanislovas. Cibulinė

Šv. Stanislovas. Cibulinė  0

Šv. Florijonas

Gegužės 4-oji – Šventojo Florijono, ugniagesių globėjo, diena.  0

Jaunimas švenčia Gegužės 1-ąją. 1926 m.

Gegužės 1-oji. Švęsti ar atsisakyti?  0

Šv. Valpurga su tėvais ir broliu

Valpurgijos naktis ir šv. Valpurga  0

Jurginės Skirsnemunėje 2022 m.

Jurginės  0

Mūsų partneriai