Pavasario šauktuvės

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Ši senovinė lietuvių liaudies šventė išlikusi tik rašytiniuose šaltiniuose ir yra archajiškojo Mėnulio kalendoriaus reliktas. Ji buvo švenčiama per trečiąją po žiemos saulėgrįžos Mėnulio delčią.

Per šią šventę ypatingas apeigas atlikdavo netekėjusios merginos. Teodoras Narbutas „Lietuvių tautos istorijoje“ (1835) rašė: „Šventę sudarė tai, kad mergaitės bėgdavo už kaimo tekančios saulės link. Vos nušvitus pirmajam ryto saulės spinduliui, mergaitės, lengvai apsirengusios ir basos, bėga dainuodamos dainą, kad jos einančios pasitikti pavasario. Pribėgusios kaimo galą, grįžta atgalios, šokinėja, dainuoja, ploja rankomis, perbėga per visą kaimą ir linksmai skelbia, kad atėjo pavasaris. Paskui viename iš namų jos randa paruoštas vaišes; ten susirinkęs jaunimas ilgai linksminasi“.

Tuo tarpu karingieji žemaičiai pavasarį sutikdavo kiek kitaip. Motiejus Valančius „Žemaičių vyskupystės“ knygoje, išleistoje 1848 m., vaizdingai aprašė, kad Žemaitijoje pavasario pasitikti jodavę vaikinai ir surengdavę ten varžytuves dėl šventojo paveikslo, tarmiškai vadinamo „abrozdo“: „Pavasariais sniego neblikus, kiekvienos sodos jaunikaičiai atjodavo į vieną lig laiku apskirtą vietą ir pasidalydavo į du būriu. Pirmas ir antras būrys, paskyręs po vieną stiprų vaikiną, įdavė jam nešti abrozdą kokio nors šventojo. Paskiau katras sau būrys, turėdamas viduj nešėją abrozdo, jodė po laukus, tarsi rugių apveizėti. Nieko netrukus, tyčiomis susitikusiu, įniko veržtis abrozdais, besiverždami tankiai ir susimušė, patolei vienok nesiliovė grumtis, pakolei katras nors būrys neišveržė antram abrozdo. Tuokart stipresnysis būrys, kaipo pergalėtojas, linksmas, nešdamas du abrozdus, jojo namon, giedodamas ar dainuodamas, o pamuštojo būrio vaikeliai žioglino į sodą nosis nukabinę, išmetinėdami viens kitam, kad neguviai tesigrūmė. Pergalėtojai garbino per kiaurą metą tuos šventuosius, katrie abrozduose buvo išrašyti, kaipo savo užtarytojus, o pergalėtieji, it našlaičiai, neturėjo prie ko glaustis“. Akivaizdu, kad šis paprotys panašus į senąsias karingųjų indoeuropiečių žaidynes, apie kurias žinome iš Homero eilių.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Kovo 15-oji – Lietuvos žydų gelbėtojų diena

Kovo 15-oji – Lietuvos žydų gelbėtojų diena  0

Kovo 15-osios „Mūsų laike“ skaitykite

Kovo 15-osios „Mūsų laike“ skaitykite  0

Kovo 8 dienos „Mūsų laike“ skaitykite

Kovo 8 dienos „Mūsų laike“ skaitykite  0

Kovo 1 dienos „Mūsų laike“ skaitykite

Kovo 1 dienos „Mūsų laike“ skaitykite  0

Vasario 23-osios „Mūsų laike"

Vasario 23-osios „Mūsų laike"  0

Tarptautinė gimtosios kalbos diena

Tarptautinė gimtosios kalbos diena  0

Išleidome naują „Mūsų laiko“ numerį

Išleidome naują „Mūsų laiko“ numerį  0

Šlapdriba

Savaitgalio orai: sulauksime šlapdribos  0

Savaitės horoskopas dvylikai Zodiako ženklų

Savaitės horoskopas dvylikai Zodiako ženklų  0

Išleidome šeštąjį laikraščio „Mūsų laikas“ numerį

Išleidome šeštąjį laikraščio „Mūsų laikas“ numerį  2

Pasaulio cepelinų diena

Pasaulio cepelinų diena  0

Trys Karaliai

Trys Karaliai  0

Šventų Mišių laikas Kalėdų laikotarpiu

Šventų Mišių laikas Kalėdų laikotarpiu  0

Sekmadienį prasideda adventas

Sekmadienį prasideda adventas  0

Šv. Klemensas. Žvejų diena

Šv. Klemensas. Žvejų diena  0

Lapkričio 23-oji – Lietuvos kariuomenės diena

Lapkričio 23-oji – Lietuvos kariuomenės diena  0

Pasaulinė sveikinimosi diena

Pasaulinė sveikinimosi diena  0

Lauko tualetas

Tarptautinė tualetų diena  0

Latvijos vėliava

Latvijos nepriklausomybės diena – ilgas kelias į laisvę  0

Pasaulinė gerumo diena

Pasaulinė gerumo diena  0

Likimo ir orų pranašas – šv. Martynas

Likimo ir orų pranašas – šv. Martynas  0

Europos sveikos mitybos diena

Europos sveikos mitybos diena  0

Pyragų diena

Pyragų diena – Jurbarko rajono įstaigose  0

Pasaulinė regėjimo diena

Pasaulinė regėjimo diena  0

Mūsų partneriai