Pavasario šauktuvės

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Ši senovinė lietuvių liaudies šventė išlikusi tik rašytiniuose šaltiniuose ir yra archajiškojo Mėnulio kalendoriaus reliktas. Ji buvo švenčiama per trečiąją po žiemos saulėgrįžos Mėnulio delčią.

Per šią šventę ypatingas apeigas atlikdavo netekėjusios merginos. Teodoras Narbutas „Lietuvių tautos istorijoje“ (1835) rašė: „Šventę sudarė tai, kad mergaitės bėgdavo už kaimo tekančios saulės link. Vos nušvitus pirmajam ryto saulės spinduliui, mergaitės, lengvai apsirengusios ir basos, bėga dainuodamos dainą, kad jos einančios pasitikti pavasario. Pribėgusios kaimo galą, grįžta atgalios, šokinėja, dainuoja, ploja rankomis, perbėga per visą kaimą ir linksmai skelbia, kad atėjo pavasaris. Paskui viename iš namų jos randa paruoštas vaišes; ten susirinkęs jaunimas ilgai linksminasi“.

Tuo tarpu karingieji žemaičiai pavasarį sutikdavo kiek kitaip. Motiejus Valančius „Žemaičių vyskupystės“ knygoje, išleistoje 1848 m., vaizdingai aprašė, kad Žemaitijoje pavasario pasitikti jodavę vaikinai ir surengdavę ten varžytuves dėl šventojo paveikslo, tarmiškai vadinamo „abrozdo“: „Pavasariais sniego neblikus, kiekvienos sodos jaunikaičiai atjodavo į vieną lig laiku apskirtą vietą ir pasidalydavo į du būriu. Pirmas ir antras būrys, paskyręs po vieną stiprų vaikiną, įdavė jam nešti abrozdą kokio nors šventojo. Paskiau katras sau būrys, turėdamas viduj nešėją abrozdo, jodė po laukus, tarsi rugių apveizėti. Nieko netrukus, tyčiomis susitikusiu, įniko veržtis abrozdais, besiverždami tankiai ir susimušė, patolei vienok nesiliovė grumtis, pakolei katras nors būrys neišveržė antram abrozdo. Tuokart stipresnysis būrys, kaipo pergalėtojas, linksmas, nešdamas du abrozdus, jojo namon, giedodamas ar dainuodamas, o pamuštojo būrio vaikeliai žioglino į sodą nosis nukabinę, išmetinėdami viens kitam, kad neguviai tesigrūmė. Pergalėtojai garbino per kiaurą metą tuos šventuosius, katrie abrozduose buvo išrašyti, kaipo savo užtarytojus, o pergalėtieji, it našlaičiai, neturėjo prie ko glaustis“. Akivaizdu, kad šis paprotys panašus į senąsias karingųjų indoeuropiečių žaidynes, apie kurias žinome iš Homero eilių.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Šv. Morkus

Šv. Morkus, Daržų diena  2

Naujame Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Naujame, 15-ame, „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite

Naujame, 15-ame, „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite  0

Naujame rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Naujame balandžio 4 dienos laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame balandžio 4 dienos laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Garlaivis „Vaidila“

Balandžio 2-oji senajame Jurbarke: girtas burmistras, nelaimė Nemune, garlaiviai ir gimnazistų kulkosvaidis  0

Potvynis Jurbarke

Senasis Jurbarkas balandžio 1-ąją: apsivogęs paštininkas, potvynio pradžia, tautinis konfliktas ir kritika kino teatrui  0

Senasis Jurbarkas kovo 31-ąją: gimnazija, aukos varguomenei, „Sūkurio“ draugija ir Skirsnemunės problemos

Senasis Jurbarkas kovo 31-ąją: gimnazija, aukos varguomenei, „Sūkurio“ draugija ir Skirsnemunės problemos  0

Kovo 30-oji senajame Jurbarke: kritika kino teatrui, mokyklų problemos, padėtis pasienyje ir Girdžių šauliai

Kovo 30-oji senajame Jurbarke: kritika kino teatrui, mokyklų problemos, padėtis pasienyje ir Girdžių šauliai  0

Potvynis Jurbarke

Senasis Jurbarkas kovo 29-ąją: medžių sodinimas, privilegijuota lūšna, menkas potvynis ir kruvinos vakaruškos  0

Raseinių gatvė Jurbarke XX a. pr.

Senasis Jurbarkas kovo 28-ąją: tilto statyba, Girdžių pavasarininkai, brangūs miltai ir silkių kainos  0

Naujame, 12-ajame, „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite

Naujame, 12-ajame, „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite  0

Jurbarko didžioji sinagoga

Senasis Jurbarkas kovo 27-ąją: skurdžios mokyklos, nevykęs biznis, pašto problemos ir maldos namai  0

Šaulių šventė Jurbarke

Kovo 26-oji senajame Jurbarke: geležinkelio klausimas, garlaivių eismas, gyventojų nuotaikos ir aukos Ginklų fondui  0

Vasilčikovo rūmai

Senasis Jurbarkas kovo 25-ąją: žemės reforma, kursai ir skautiškos Velykos  0

Ketas ties Jurbarku

Kovo 24-oji senajame Jurbarke: bravoras, elektra Skirsnemunėje, tiltas ir Velykų dovanos  0

Vokietijos-Lietuvos pasienis 1940 m.

Kovo 23-oji senajame Jurbarke: paštas, šaulių veikla, „beždžionizmo teorija“ ir sulaikyti autobusai  0

Laidotuvių procesija prie Jurbarko bažnyčios

Senasis Jurbarkas kovo 22-ąją: kunigų permainos, varžytynės ir elektros problemos  0

Baidokas Jurbarke, 1938–1939 m.

Senasis Jurbarkas kovo 21-ąją: atskleistas nuskaltimas, „kova“ su krize, gimnazijos veikla ir baidokų statyba  0

Naujame Jurbarko rajono laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite

Naujame Jurbarko rajono laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite  0

Jurbarkas XX a. 3–4 deš.

Senasis Jurbarkas kovo 20-ąją: neįvestas pradžios mokslas, girti padegėjai ir atsišaukimai iš dangaus  0

Gaisrinės pastato statybos pradžia . Apie 1925 m.

Kovo 19-oji senajame Jurbarke: garlaiviai, atlaidai, aukos ligoninei ir apleisti ugniagesiai  0

Potvynis Jurbarke

Kovo 18-oji senajame Jurbarke: išdykęs vikaras, ledonešis, šaulių veikla ir žūstantys varnėnai  0

Potvynis Jurbarke

Senasis Jurbarkas kovo 17-ąją: revizija, turizmo komitetas ir didžiulis potvynis  0

Mūsų partneriai