Pasaulio cepelinų diena

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Pirmasis vasario sekmadienis – pasaulio cepelinų diena, kurią 2014 m. švęsti pasiūlė Amerikos lietuvis Juozas Vaičiūnas. Savaime suprantama, šią dieną visi raginami kartu su šeima gaminti ir skanauti cepelinus.

Nors cepelinų kilmė kelia nemažai diskusijų, viso pasaulio lietuviams didžkukuliai asocijuojasi su nacionaline lietuvių virtuve.

Kilmė

Cepelinai nuo seno gaminami dvejopi – iš virtų ir iš žalių bulvių tešlos. XVIII a. bulvių patiekalų tyrinėtojas, Antoine Augustinas Permentieras savo1779 m. knygoje „Duonos gaminimo iš bulvių būdas” pateikia įvairių bulvių vartojimo būdų, tarp kurių aprašoma bulvinės „duonos“ gamyba. Anot jo, bulvių tešlą išrado airiai apie 1740 m., pritaikę bulves vietoje kitų daržovių (ropių, moliūgų), kurios, siekiant sutaupyti grūdų ir sumažinti patiekalo kainą, būdavo maišomos į duoną.

Cepelinai Lietuvoje atsirado prieš 100–150 metų. Manoma, kad Žemaitijoje jie galėjo atsirasti iš vokiškosios Mažosios Lietuvos, o kitose Lietuvos dalyse – per Lietuvos žydus, turėjusius glaudžius ryšius su Šiaurės Vokietijos žydų bendruomenėmis.

Cepelinai pasaulyje

Bulvės ir mėsa – vienas dažniausių derinių įvairiuose kraštuose, tad nenuostabu, kad ne viena tauta sugalvojusi virtas bulves derinti su žaliomis ir tokį mišinį įdaryti. Tai ypač populiaru Vidurio, Rytų, Šiaurės Europoje.

Lenkijoje, pasirodo, galima rasti net tris pavadinimus, apibūdinančius tokį patiekalą: cepeliny, kartacze ir pyzy. Pirmieji du pavadinimai iš esmės apibūdina tą patį, tik patys lenkai mėgsta pabrėžti, kad cepeliny yra lietuviškas, o kartacze – lenkiškas patiekalas, o ir lietuviškieji savo forma labiau primena dirižablius. Tuo tarpu pyzy, nors gaminami iš tų pačių ingredientų, skiriasi savo forma – jie yra nedideli, maždaug 5 cm skersmens rutuliukai. Natūraliai juose būna mažiau mėsos, yra skirtumų ir dėl krakmolo naudojimo.

Į lietuviškus cepelinus ypač panašūs vokiški Kartoffelklöße, su kuriais paprastai ir siejama mūsų didžkukulių kilmė. Beveik identiškas receptas išplitęs ir dalyje Kanados – Akadijos žemėse gaminamas poutine râpée yra dažnas švenčių, ypač žiemos, palydovas.

Švedai savo virtų bulvių kukulius kroppkaka taip pat įdaro mėsa su svogūnais, tačiau tešloje naudoja ir kvietinius miltus, ruošia apvalesnius, mažesnius. Norvegai gamina ir valgo panašiai kaip kaimynai, tik jų raspeballer yra dar mažesni.

Lietuvoje, Vidurio ir Rytų Europoje juos įprasta gardinti spirgučiais, sviesto padažu ar grietine. Tuo tarpu švedai juos, kaip ir mėsos kukulius, patiekia su bruknių uogiene. Norvegams jų kukulaičiai dažnai būna tik garnyras prie kiaulienos ar ėrienos patiekalų“.

Lietuviams neįprasčiausi tikriausiai būtų Kanadoje gyvenančių akadų pasirinkimai: jie savo mėsa įdarytus virtų ir žalių bulvių didžkukulius „poutine râpée“ derina su cukrumi, klevų sirupu ar konservuotais vaisiais. Kai kurie renkasi variantą su garstyčiomis, visgi saldūs didžkukulių priedai yra populiariausi.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Kovo 1 dienos „Mūsų laike“ skaitykite

Kovo 1 dienos „Mūsų laike“ skaitykite  0

Vasario 23-osios „Mūsų laike"

Vasario 23-osios „Mūsų laike"  0

Tarptautinė gimtosios kalbos diena

Tarptautinė gimtosios kalbos diena  0

Išleidome naują „Mūsų laiko“ numerį

Išleidome naują „Mūsų laiko“ numerį  0

Šlapdriba

Savaitgalio orai: sulauksime šlapdribos  0

Savaitės horoskopas dvylikai Zodiako ženklų

Savaitės horoskopas dvylikai Zodiako ženklų  0

Išleidome šeštąjį laikraščio „Mūsų laikas“ numerį

Išleidome šeštąjį laikraščio „Mūsų laikas“ numerį  2

Trys Karaliai

Trys Karaliai  0

Šventų Mišių laikas Kalėdų laikotarpiu

Šventų Mišių laikas Kalėdų laikotarpiu  4

Sekmadienį prasideda adventas

Sekmadienį prasideda adventas  0

Šv. Klemensas. Žvejų diena

Šv. Klemensas. Žvejų diena  0

Lapkričio 23-oji – Lietuvos kariuomenės diena

Lapkričio 23-oji – Lietuvos kariuomenės diena  0

Pasaulinė sveikinimosi diena

Pasaulinė sveikinimosi diena  0

Lauko tualetas

Tarptautinė tualetų diena  0

Latvijos vėliava

Latvijos nepriklausomybės diena – ilgas kelias į laisvę  0

Pasaulinė gerumo diena

Pasaulinė gerumo diena  0

Likimo ir orų pranašas – šv. Martynas

Likimo ir orų pranašas – šv. Martynas  0

Europos sveikos mitybos diena

Europos sveikos mitybos diena  0

Pyragų diena

Pyragų diena – Jurbarko rajono įstaigose  0

Pasaulinė regėjimo diena

Pasaulinė regėjimo diena  0

Tarptautinė šypsenos diena

Tarptautinė šypsenos diena  0

Tarptautinė mokytojų diena

Tarptautinė mokytojų diena  0

Šv. Pranciškus Asyžietis

Pasaulinė gyvūnijos diena. Šv. Pranciškus  0

Angelų sargų arba Policijos diena

Angelų sargų arba Policijos diena  0

Mūsų partneriai