Pasaulio cepelinų diena

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Pirmasis vasario sekmadienis – pasaulio cepelinų diena, kurią 2014 m. švęsti pasiūlė Amerikos lietuvis Juozas Vaičiūnas. Savaime suprantama, šią dieną visi raginami kartu su šeima gaminti ir skanauti cepelinus.

Nors cepelinų kilmė kelia nemažai diskusijų, viso pasaulio lietuviams didžkukuliai asocijuojasi su nacionaline lietuvių virtuve.

Kilmė

Cepelinai nuo seno gaminami dvejopi – iš virtų ir iš žalių bulvių tešlos. XVIII a. bulvių patiekalų tyrinėtojas, Antoine Augustinas Permentieras savo1779 m. knygoje „Duonos gaminimo iš bulvių būdas” pateikia įvairių bulvių vartojimo būdų, tarp kurių aprašoma bulvinės „duonos“ gamyba. Anot jo, bulvių tešlą išrado airiai apie 1740 m., pritaikę bulves vietoje kitų daržovių (ropių, moliūgų), kurios, siekiant sutaupyti grūdų ir sumažinti patiekalo kainą, būdavo maišomos į duoną.

Cepelinai Lietuvoje atsirado prieš 100–150 metų. Manoma, kad Žemaitijoje jie galėjo atsirasti iš vokiškosios Mažosios Lietuvos, o kitose Lietuvos dalyse – per Lietuvos žydus, turėjusius glaudžius ryšius su Šiaurės Vokietijos žydų bendruomenėmis.

Cepelinai pasaulyje

Bulvės ir mėsa – vienas dažniausių derinių įvairiuose kraštuose, tad nenuostabu, kad ne viena tauta sugalvojusi virtas bulves derinti su žaliomis ir tokį mišinį įdaryti. Tai ypač populiaru Vidurio, Rytų, Šiaurės Europoje.

Lenkijoje, pasirodo, galima rasti net tris pavadinimus, apibūdinančius tokį patiekalą: cepeliny, kartacze ir pyzy. Pirmieji du pavadinimai iš esmės apibūdina tą patį, tik patys lenkai mėgsta pabrėžti, kad cepeliny yra lietuviškas, o kartacze – lenkiškas patiekalas, o ir lietuviškieji savo forma labiau primena dirižablius. Tuo tarpu pyzy, nors gaminami iš tų pačių ingredientų, skiriasi savo forma – jie yra nedideli, maždaug 5 cm skersmens rutuliukai. Natūraliai juose būna mažiau mėsos, yra skirtumų ir dėl krakmolo naudojimo.

Į lietuviškus cepelinus ypač panašūs vokiški Kartoffelklöße, su kuriais paprastai ir siejama mūsų didžkukulių kilmė. Beveik identiškas receptas išplitęs ir dalyje Kanados – Akadijos žemėse gaminamas poutine râpée yra dažnas švenčių, ypač žiemos, palydovas.

Švedai savo virtų bulvių kukulius kroppkaka taip pat įdaro mėsa su svogūnais, tačiau tešloje naudoja ir kvietinius miltus, ruošia apvalesnius, mažesnius. Norvegai gamina ir valgo panašiai kaip kaimynai, tik jų raspeballer yra dar mažesni.

Lietuvoje, Vidurio ir Rytų Europoje juos įprasta gardinti spirgučiais, sviesto padažu ar grietine. Tuo tarpu švedai juos, kaip ir mėsos kukulius, patiekia su bruknių uogiene. Norvegams jų kukulaičiai dažnai būna tik garnyras prie kiaulienos ar ėrienos patiekalų“.

Lietuviams neįprasčiausi tikriausiai būtų Kanadoje gyvenančių akadų pasirinkimai: jie savo mėsa įdarytus virtų ir žalių bulvių didžkukulius „poutine râpée“ derina su cukrumi, klevų sirupu ar konservuotais vaisiais. Kai kurie renkasi variantą su garstyčiomis, visgi saldūs didžkukulių priedai yra populiariausi.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Liepos 12-oji senajame Jurbarke: atleidimas, mirtys, Šilinės mokyklos statybos

Liepos 12-oji senajame Jurbarke: atleidimas, mirtys, Šilinės mokyklos statybos  0

Liepos 12 dienos laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite

Liepos 12 dienos laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite  0

Senojo Jurbarko liepos 11-osios naujienos: renkama nauja miesto taryba, žydų gimnazija, neatsargus motociklininkas ir naujas eigulys

Senojo Jurbarko liepos 11-osios naujienos: renkama nauja miesto taryba, žydų gimnazija, neatsargus motociklininkas ir naujas eigulys  0

Antanas Giedraitis su žmona.

Liepos 10-oji senajame Jurbarke: mokytojų protestas, vakarėlis, apmokamos atostogos, futbolo rungtynės ir šiaudinis Skrajūnas  0

1931 m. vasaros pabaigoje prasidėję Jurbarko plaučių ligoninės statybos darbai buvo gana spartūs. Nuotraukoje darbininkai prie statomos ligoninės.

Senojo Jurbarko liepos 9-osios naujienos: spekuliantai, kritika valdžiai, Kunigų permainos Kauno vyskupijoje ir trumai  0

Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius Kaune, savo rezidencijoje

Liepos 8-oji senajame Jurbarke: vyskupo lankymasis, Lukšiuose įsikūrė valstiečių liaudininkų skyrius  0

Jurbarkas po didžiojo gaisro 1940-07-08

Liepos 7-oji senajame Jurbarke: šventės, jubiliejai, nelaimės, prezidento vizitas ir didysis gaisras  0

Jurbarko choras apie 1930 m. Trečias iš kairės stovi vadovas J. Pocius

Senojo Jurbarko liepos 6-osios naujienos: Skirsnemunės šaulių sveikinimas „Trimitui“, jurbarkiškių pasirodymas Šiauliuose ir nauja telefono linija,  0

Vasilčikovo dvaro rūmai po I pasaulinio karo

Liepos 5-osios senojo Jurbarko naujienos: blogi keliai, naujų statybų planai, apvogtas teismas ir dovanos platintojams  0

Ateitininkų šventė Jurbarke. Kalba prof. P. Dovydaitis

Senasis Jurbarko kraštas liepos 4-ąją: miško gaisras, ekskursijos ir skautų stovykla  0

Liepos 3-osios senojo Jurbarko naujienos: naujas burmistras, Maironio paminėjimas skautų stovykla ir smirdintis ūkis

Liepos 3-osios senojo Jurbarko naujienos: naujas burmistras, Maironio paminėjimas skautų stovykla ir smirdintis ūkis  0

Jurbarko choras. Centre – vargonininkas Jonas Pocius

Liepos 2-osios senojo Jurbarko krašto naujienos: choro pasirodymas, ariama žemė, sportininkų rezultatai ir nepatogiai įsikūrusi miškų urėdija  0

Pirmasis Jurbarko pašto pastatas 1930 m.

Gausybė liepos 1-osios senojo Jurbarko krašto naujienų: apie paštą, policiją, girininkijas, garlaivių ir autobusų eismą, ekskursijas ir...  0

Jurbarko „Saulės“ gimnazijos pirmoji abiturientų laida. 1927 m.

Birželio 30-oji senajame Jurbarke: pirmoji gimnazijos laida ir kitos švietimo naujienos, sudužęs paminklo projektas, ieškomi asmenys  0

Jurbarko gimnazijos sporto šventė 1928 m.

Birželio 29-oji senajame Jurbarke: pašto darbas, garlaivių konkurencija, nelaimė kelyje, sporto varžybos ir dar daug visko  0

Birželio 28-osios senojo Jurbarko naujienos: apgavikas, arklių uodegų pjaustytojai, geologai Skirsnemunėje ir miško gaisrai

Birželio 28-osios senojo Jurbarko naujienos: apgavikas, arklių uodegų pjaustytojai, geologai Skirsnemunėje ir miško gaisrai  0

Birželio 28 d. laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite

Birželio 28 d. laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite  0

Jurbarkiečių pramogos Mituvoje

Senasis Jurbarkas birželio 27-ąją: apie burtininkę, gatvės pavadinimo keitimą ir audros padarytą žalą  0

Tiltas per Mituvą Jurbarke

Birželio 26-oji senajame Jurbarke: suirę tiltai, skurdi prieglauda, ravimos gatvės ir Nemuno aukos  1

Kauno gatvė Jurbarke prieš I pasaulinį karą

Senasis Jurbarko kraštas birželio 25-ąją: ekskursija, šventė ir nusikaltimai  0

Kunigaikščio Vasilčikovo vežikas. Prieš I pasaulinį karą.

Birželio 24-oji senajame Jurbarke: sinodas, šventės, neskirtas žemės sklypas ir pabėgęs meškėnas  0

Parduotuvių nacionalizacija 1940 m.

Birželio 23-oji senajame Jurbarke: reklamos, kelionės, ekskursijos, bravoras ir gimnazijos užėmimas  0

Iš kairės: J. Giedraitis, B. Liesis, J. Bikinas, A. Žukauskas-Vienuolis, A. Giedraitis, 1936 m.

Birželio 22-osi senajame Jurbarke: Skirsnemunės pavasarininkai, sunki kelionė garlaiviu ir tragiška nelaimė gatvėje  0

Jurbarko vaizdas iš viršaus

Birželio 21-oji senajame Jurbarke: spirito kontrabanda, suvažinėtas šoferis, parodos ir skautų stovykla  0

Mūsų partneriai