Pasaulinė fotografijos diena – švęsti gali beveik kiekvienas

Rugpjūčio 19-oji paskelbta Pasauline fotografijos diena.

Pats fotografijos pavadinimas kilęs iš graikų kalbos: photos – „šviesa“ ,graphis – „piešti, teptukas“ ir taikomas vaizdų išsaugojimo technikai, naudojant mechaninius, cheminius ar skaitmeninius būdus.

Kažkada fotografija buvo brangus ir sudėtingas dalykas, reiklaujantis brangios įrangos ir daug fizikos bei chemijos žinių, kuriuo užsiimdavo tik asmenys, galėję save vadinti profesionalais. Vėliau fotoaparatų vis daugėjo, o nuotraukų ryškinimas tapo lengvai prieinama paslauga. Atsiradus skaitmeniniams fotoaparatams ir fotografuojantiems telefonams fotografu gali būti kiekvienas norintis.

Fotografijos atsiradimo metais laikomi 1839-ieji, kai Džonas Heršelis sukūrė patį fotografijos terminą. Tačiau iš tiesų viskas prasidėjo daug anksčiau.

1725 m. Johanas Heinrichas Šulcas pastebėjo, kad tirpalas, turintis sidabro, paveiktas šviesos patamsėja.

1822 m. prancūzas Žozefas Niseforas Nepsas padarė pirmąją pasaulyje užfiksuotą nuotrauką (deja, ji neišliko), o 1826 m. tas pats Ž. N. Nepsas nufotografavo vaizdą pro langą. Jis buvo užfiksuotas ant alavinės plokštės, padengtos plonu asfalto sluoksniu.

1839 m. Lui Žakas Mande Dageras vaizdą išsaugojo ant varinės plokštelės, padengtos sidabru. Tokį būdą jis pavadino dagerotipija. Galiausiai, Viljamas Henri Foksas Talbotas vaizdą išsaugojo ant popieriaus, išmirkyto chloruotame sidabre.

1839 m. vasario 14 d. laikraštis „Kurjer Litewski“ pranešė apie L. Ž. M. Dagero išradimą, tačiau pirmieji fotografai (M. Blondelis ir A. Rubinšteinas) Lietuvoje pradėjo dirbti tik apie 1854 m. Pagrindinis nuotraukų formatas tuomet buvo 6x9 cm.

Vietoj juostelės pradėjus naudoti elektroninis sensorius, atsirado skaitmeninė fotografija, kurios pagrindinis pranašumas – taupumas, nes nebereikia taupyti juostelės kadrų, gali fotografuoti kiek tik nori.

Beje, fotografijos atsiradimo pirmtake galima laikyti Camera obscura (lot. tamsus kambarys) arba Pinhole –optinį įrenginį, naudotą dailininkų. Reiškinys, kuris padėjo sukurti camera obscura, tyrinėtas dar Modzi ir Aristotelio, tačiau pirmasis detalus prietaiso aprašas atsirado 1485 m., jo autorius – Leonardas da Vinčis.

Camera obscura – pro mažą skylutę įsiskverbianti šviesa ant visiškai tamsios patalpos sienos projektuoja apverstą vaizdą.

Šiais laikais Pinhole technika fotografai naudojasi tik dėl smalsumo, noro sukurti ypatingas meniškas nuotraukas. Jie gaminasi kameras iš kavos, arbatos, tabako dėžučių ar kitokių dėžių. Dėžėje pragręžiama skylutė, o į dėžės vidų dedama šviesai jautri medžiaga. Fotografuojant šiuo būdu vaizdas gali būti fiksuojamas (eksponuojamas) labai ilgai: minutę, valandą ar net parą.