Pasaulinė bičių diena

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

2017 m. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja Slovėnijos atstovų iniciatyva paskelbė gegužės 20-ąją Pasauline bičių diena.

Gegužės 20-oji pasirinkta šiuolaikinės bitininkystės pradininko, pirmosios pasaulyje bitininkų mokyklos, įkurtos 1769 m. Vienoje, įkūrėjo Antono Janšos (1734–1773) garbei ‒ tai jo gimimo diena.

Pasaulinę bičių dieną skatinama atkreipti dėmesį į bičių ir kitų vabzdžių apdulkintojų mažėjimą pasaulyje, jų reikšmę biologinei įvairovei, žemės ūkiui, žmonių sveikatai.

Į klausimą, kaip pasaulis atrodytų be bičių, galima atsakyti taip: be jų kiltų didžiulė problema, kaip išmaitinti daugiau nei 9 mlrd. planetos gyventojų, mat bitės atsakingos už mažiausiai trečdalį mūsų kasdienio maisto. Dar Albertas Einšteinas prognozavo – jei bitės išnyktų, žmonija išvertų vos kelerius metus. Tokias liūdnas hipotezes mokslininkai kelia ne šiaip sau – bičių pasaulyje stipriai sumažėjo. O labiausiai gąsdina tai, kad niekas tiksliai negali paaiškinti, kodėl bitės darosi vis silpnesnės.

Bitės

Meliponos, begeluonės bitės, išsivystė maždaug prieš 80 mln. metų, o medunešės bitės – prieš 15 mln. metų. Į Pabaltijį naminės bitės atskrido iš Ispanijos, pasitraukus paskutiniajam ledynui, maždaug prieš 5,5–6 tūkst. metų, kai išplito šilumamėgiai augalai: liepos, tuopos, ir kiti, suteikę bitėms buveinę (dreves) ir maistą.

Kaip seniai žmogus pradėjo bičių medumi naudotis, sunku pasakyti. Netoli Ispanijos miestelio Bikorpo, esančio greta Valensijos, kalnuose urve ant sienos rastas piešinys, vaizduojantis, kaip žmogus su indu rankoje lipa prie bičių. Bitės skraido aplink jį, o žmogus rūko jas dūmais. Mokslininkai spėja, kad tame urve žmonės gyveno prieš 15 tūkst. metų. Vadinasi, jau prieš 15 tūkst. metų žmogus naudojosi bičių medumi ir vartojo dūmus apsiginti nuo jų. Žiūrint į kopiančio žmogaus išvaizdą, galima spėti, kad tai moteris. Taigi, žiloje senovėje bites kopinėjo ir moterys.

Kai lietuviai atėjo į mūsų dabar gyvenamas vietas, jie jau rado čia bites. Be abejo, čia atėję lietuviai jau buvo pažinę bites ir jų teikiamą naudą.

Seniausios rašytinės žinios apie drevininkus, bites, medų ir vašką mūsų krašte siekia XIII a. Bet X–XI a. stambiausias Europos ir Azijos prekybos centras buvo Gotlando sala Baltijos jūroje, į ją iš Rusijos buvo vežami kailiai, medus ir vaškas, todėl lietuviai, gyvenę prie tokio svarbaus kelio, turėjo prekiauti jau tuo metu. Enciklopediniais duomenimis prūsai, lietuviai, kuršiai ir gudai jau mokėjo bažnytines duokles medumi bei vašku. 1253 m. magistras, dalindamas kuršių ir Livonijos žemes bažnyčioms bei vienuolynams, kartu padalijo ir drevininkus, o 1308 m. į Rygą buvo vežamas parduoti vaškas. 1387 m. Lenkijos karaliaus Jogailos sutartyje su  broliu Skirgaila minima medaus duoklė. XIV–XVI a. įvairiose privilegijose dažnai kalbama apie bitynus ir medaus bei vaško duoklę, bitininkystės produktų eksportą. Vien per Lucko muitinę 1500 m. buvo išvežta 1000 pūdų vaško, o tokių muitinių buvo 6. Per Klaipėdą 1605–1611 m. išvežta 14 190 l medaus ir 6 610 kg vaško.

Bitininkystė visada užėmė svarbią vietą, tai liudija daugelis Lietuvos valstybės dokumentų. Pavyzdžiui, 1501 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras pagal tuo metu veikusius bitininkystės papročius išleido įstatymą, kurį 1529 m. išplėtė ir patvirtino Žygimantas Senasis. Statutuose, tvirtintuose Žygimanto Augusto (1566) ir Žygimanto Vazos (1588), daug vietos skirta bitininkų teisėms. Bendrai ankstesnieji statutai reguliavo bitininkų ir bičiulių santykius, sprendė įvairius nesusipratimus, raštu įformino tradicines bitininkystės teises. Už medaus vogimą, drevių naikinimą ar pasisavinimą buvo baudžiama net mirties bausme.

Bites globojo dievas Bubilas ir deivė Austėja.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Kunigaikščio Vasilčikovo vežikas. Prieš I pasaulinį karą.

Birželio 24-oji senajame Jurbarke: sinodas, šventės, neskirtas žemės sklypas ir pabėgęs meškėnas  0

Parduotuvių nacionalizacija 1940 m.

Birželio 23-oji senajame Jurbarke: reklamos, kelionės, ekskursijos, bravoras ir gimnazijos užėmimas  0

Iš kairės: J. Giedraitis, B. Liesis, J. Bikinas, A. Žukauskas-Vienuolis, A. Giedraitis, 1936 m.

Birželio 22-osi senajame Jurbarke: Skirsnemunės pavasarininkai, sunki kelionė garlaiviu ir tragiška nelaimė gatvėje  0

Jurbarko vaizdas iš viršaus

Birželio 21-oji senajame Jurbarke: spirito kontrabanda, suvažinėtas šoferis, parodos ir skautų stovykla  0

Birželio 21 d. laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite

Birželio 21 d. laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite  0

Jurbarko ligoninės gydytojai ir personalas 1934 m.

Senasis Jurbarkas birželio 20-ąją: mokytojų vasaros kursai, vagystė iš bažnyčios, šventės ir tiltas per Nemuną  0

Vaizdas po didžiojo Jurbarko gaisro 1940 m. liepos 7 d.

Birželio 19-oji senojo Jurbarko apylinkėse: nelaimingos rungtynės, varžytynės, gaisrai ir policijos viršininkų paskyrimai  0

Girdžių šauliai 1938 m.

Birželio 18-oji senajame Jurbarko krašte: šaulių šventė, blogas susisiekimas, atlaidai ir audra  0

Vydūnas Jurbarke 1934 m.

Birželio 17-oji senajame Jurbarko krašte: naujos urėdijos, pavogtas dviratis, Vydūno vizitas ir miškų gaisrai  0

Birželio 16-oji senajame Jurbarke: susišaudymas su vokiečiais, žiauri motina, jaunalietuvių vadai ir mokyklų šventė

Birželio 16-oji senajame Jurbarke: susišaudymas su vokiečiais, žiauri motina, jaunalietuvių vadai ir mokyklų šventė  0

Naujosios valdžios surengta demonstracija Jurbarke 1940 m. birželio 29 d.

Birželio 15-oji senajame Jurbarke: nuo incidentų su vokiečiais 1919-aisiais iki šalies okupacijos 1940-aisiais  2

Girdžių pavasarininkų ekskursija Vytėnuose 1937 m. liepos 11 d.

Birželio 14-oji senajame Jurbarke ir aplink jį: pasirengimas dainų šventei, pensijos knygnešiams ir kun . A. Petraičio sugrįžimas  0

Birželio 14 d. laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite

Birželio 14 d. laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite  0

Tilto per Mituvą statyba 1931 m.

Birželio 12 ir 13 d. senojo Jurbarko naujienos: krepšinio rungtynės, skautų veikla, nužudymas ir žaibo smūgis  0

Jurbarko vaizdas iš gaisrinės bokšto

Senasis Jurbarkas ir jo apylinkės birželio 11 d.: niokojanti audra, nubaustas girininkas, chuliganų darbai ir apdovanojimai  0

Procesija Klišių (dab. Vytauto Didžiojo) gatvėje

Birželio 10-oji senajame Jurbarke: pasikėsinimas į eigulį, arkivyskupo vizitas, Seimo rinkimai ir šventės  0

Žydas prekiautojas Jurbarke

Birželio 8 ir 9 d. senojo Jurbarko žinios: gaisras ant tilto, iškabos, šventės ir misijos Skirsnemunėje  0

Klojamas grindinys Vokiečių gatvėje (dab. K. Donelaičio)

Senasis Jurbarkas birželio 7 d.: sporto šventė, šeimos drama, motociklo avarija ir kitos naujienos  0

Birželio 7-osios laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite

Birželio 7-osios laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite  0

Vydūnas su Jurbarko gimnazijos mokiniais ir mokytojais 1934 m.

Birželio 6 d. senojo Jurbarko krašto naujienos: garlaiviai, Vydūno paskaita, gatvės, keliai ir šventės  0

Jurbarko progimnazijos mokytojai 1919 m.

Birželio 5-oji senajame Jurbarke: pavydo drama, rinkimai, gaisras ir aviacijos šventė  0

Jurbarko turgus

Birželio 4-oji senajame Jurbarko krašte: pinigai, skautų stovykla, chuliganų darbai ir pašventinta vėliava  0

Aktyvios Jurbarko moterys

Birželio 3-osios senojo Jurbarko naujienos: nelaimės Nemune, pradinukų šventė, nugyventas ūkis ir artėjantys rinkimai  0

Jurbarko prieplauka

Senasis Jurbarkas birželio 2 d.: netaktiški mokytojai, trūkumas urėdijoje, arklių lenktynės ir pašalpos bažnyčioms  0

Mūsų partneriai