Novrūzas – persų naujieji metai. Tris tūkstantmečius siekianti tradicija

Novrūzas („nauja šviesa“) − Naujųjų Metų šventė pagal tradicinį iraniečių kalendorių, dar vadinama Persų naujaisiais metais. 

Novrūzas sutampa su astronominiu pavasario lygiadieniu ir švenčiamas kasmet tarp kovo 20 ir 22 dienos. Ši diena žymi pavasario atėjimą, gyvybės sugrįžimą. Ji švenčiama ne tik iranėnų tautų, bet ir kitų regionų, kurie susiję su Senovės Persija (Irane, Afganistane, Vidurinėje Azijoje, Kurdistane, Azerbaidžane, Pakistane, Indijoje, Balkanuose ir kt.). Ir ne tik – ją kasmet pažymi ir Lietuvos musulmoniškos bendruomenės: azerbaidžaniečiai, kazachai, totoriai, uzbekai. Tiesa, šventės pavadinimas įvairiose bendruomenėse, kaip ir tautose, kiek skiriasi: totoriams ji Navruz, kazachams – Nauryz. 

Įdomu, kad ši šventė turi ypač gilias istorines šaknis, siekiančias Senovės Persiją ir joje gyvavusią religiją – zoroastrizmą, skelbusį, kad pasaulį valdo dvi jėgos: Gėris ir Blogis, Šviesa ir Tamsa, tarp kurių vyksta nuolatinė kova. Įsigalėjus islamui, ši šventė išliko, išplito į šalis, buvusias Persijos imperijos kultūros įtakoje, ir yra iki šių dienų plačiai švenčiama musulmoniškame pasaulyje, besiremiančiame persiškąja saulės (o ne arabiškąja mėnulio) kalendoriaus tradicija.

Vidurinių Rytų šalyse Novrūzo proga paskelbiamo nuo 4 dienų iki savaitės trunkančios nedarbo dienos. Prieš šventę tradiciškai tvarkomi namai, valomos dulkės, išmetami nereikalingi daiktai, atiduodamos skolos, aplinka papuošiama gėlėmis, perkami nauji rūbai šventei. Naujųjų metų laukimui ruošiamas šventinis stalas − Haft Sinas (pers. Haft Sîn − „septynios S“). Ant jo patiekiami 7 patiekalai, kurių pavadinimai prasideda raide S:

sabzeh − lėkštėje sudygę kviečiai, rugiai, lęšiai – atgimimo simbolis,
samanu − saldus pudingas iš kviečių gemalų − gerovės simbolis,
senjed – džiovinti siauralapio žilakrūmio vaisiai − meilės simbolis,
sīr − česnakas − sveikatos simbolis,
sīb − obuoliai − grožio, geros savijautos simbolis,
somaq − žagrenio uogos − saulėtekio spalvos simbolis,
serkeh − actas − amžiaus ir kantrybės simbolis.

Taip pat gali būti patiekiami riešutai, marginti kiaušiniai, baklava, ant stalo pastatomi hiacintai, veidrodis, monetos, žvakės, indas su auksine žuvele, Šventasis Raštas (Koranas, Avesta, Biblija, Tora, Kitab-i-Aqdas) bei poezijos rinkinys.

Šeima susirenka prie šventinio stalo ir laukia tikslios Novrūzo pradžios. Jai atėjus, keičiamasi dovanomis. Vėliau prasideda giminių, draugų, kaimynų lankymas − pirmiausia lankomi vyriausieji šeimos nariai, po trumpų vaišių keliaujama pas kitus. Dažnai norint išvengti ilgų kelionių surengiama bendra giminės iškyla.

2010 m. Novrūzą, kaip 3000 metų tradiciją turinčią pavasario šventę, UNESCO įtraukė į nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą.