Liepos 7-oji senajame Jurbarke: šventės, jubiliejai, nelaimės, prezidento vizitas ir didysis gaisras

1919 m. Bažnyčių lankymas. Jurbarke prasidėjo vyskupo Pranciškaus Karevičiaus bažnyčių lankymas („Ganytojas“, 1919, Nr. 6–7).

1921 m. Žydų gimnazija. 68 Jurbarko gyventojai žydai kreipėsi į švietimo ministrą su prašymu leisti mieste atidaryti realinę gimnaziją dėstomąja hebrajų kalba („Jurbarkas“).

1927 m. Prezidento vizitas. Susiruošęs į Palangą prezidentas Antanas Smetona  7 val. 30 min. išvyko į kelionę panemunėmis, ketindamas pakeliui aplankyti Vilkiją, Seredžių, Veliuoną, Skirsnemunę ir Jurbarką. Jį lydėjo apie 20 žmonių. Tarp jų kariuomenės vadas, Vyriausiojo štabo viršininkas ir kiti aukšti pareigūnai („Lietuva“, 1927-07-08, Nr. 151).

1927 m. Nelaimė. Du vyrukai, parėję iš Jurbarko į Skirsnemuniškius, nuėjo maudytis. Vienas nuskendo. Palaidotas nešvęstoje vietoje, nes nėjęs išpažinties ir buvęs bedievis („Šaltinis“, 1927-07-28, Nr. 31).

1929 m. Kooperacijos šventė. Jurbarko kooperatyvai šventė kooperacijos šventę. Ji prasidėjo vaikštynėmis po miestą. Kooperatyvas „Gerovė“ šventės proga atidarė naują savo skyrių, kurį pašventino kun. Pr. Bikinas. „Saulės“ draugijos salėje įvyko iškilmingas minėjimas. Tarp sveikintojų buvo ir skulptorius Vincas Grybas. Po susirinkimo įvyko gegužinė („Lietuvos darbininkas“, 1929-07-21, Nr. 15).

1932 m. Pavasarininkų jubiliejus. Skirsnemunės pavasarininkai iškilmingai šventė „Pavasario“ sąjungos 20 m. jubiliejų. Jubiliejinį kongresėlį planuota rengti rugpjūčio 7 d. („Darbininkas“, 1932-07-16, Nr. 29).

1932 m. Lenktynės. Kaip buvo dar birželyje laikraštyje skelbta apie įvyksiančias lenktynes, tą dieną maršrutu Mikytai–Jurbarkas tarp 19 ir 22 val. į Jurbarką atkeliavo automobilių lenktynių dalyviai. Lenktynes nutraukė kapitonas Marcinkus, nes Pagėgiuose sulūžo lingės („Lietuvos žinios“, 1932-07-08, Nr. 154).

1934 m. Labai svarbus Jurbarko miesto reikalas. Straipsnelyje autorius T. Š. (Teodoras Šuravinas?) kelia reikalą visų pirma baigti tiesti plentą (likęs vienas kilometras) ir pastatyti du tiltus. Toliau jis svarsto uosto projektus. Vienas iš jų numetė uostui prie Mituvos iškasti Užpelkį, kitas – įrengti jį tarp priešais Jurbarką esančios salos ir kranto, nukreipiant vagą tarp salos ir Kidulių kranto („Lietuvos aidas“, 1934-07-07, Nr. 152).

1935 m. Kooperacijos šventė. Jurbarko valsčiaus smulkaus kredito draugija, švęsdama savo veiklos dešimtmetį ir Kooperacijos dieną, sušaukė narių susirinkimą. Valdybos pirmininkas pranešė apie draugijos veiklą. Draugiją įkūrė J. Gepneris, J. Kuzmickis, K. Cigleris, J. Palubinskas, N. Chamanskis, V. Petravičius. Tačiau iš tikrųjų veikti pradėjo 1926 m., turėdama 124 narius, išduotų paskolų – 16 875 Lt, indėlių 800 Lt, pajų – 1962 Lt Apyvarta – 47 373 Lt. Dabar draugija turi 647 narius, šįmet iki liepos 1 d. yra išdavusi 267 120 Lt paskolų, savo kapitalą turi 64 269 Lt, indėlių – 134 363 Lt. Apyvarta išaugo iki 791 239 Lt Susirinkime draugiją sveikino inspekcijos revizorius p. Papečkaitis. Mokytojas E. Kanclyvis skaitė paskaitą apie kooperacijos reikšmę ekonominiame gyvenime („Bendras darbas“, 1935-08-10, Nr. 22).

1935 m. Kunigavimo jubiliejus. Dar gegužės pabaigoje buvo paskelbta, kad buvęs Girdžių klebonas kun. Albinas Alseika liepos 7 d. švęs 50 metų kunigavimo sukaktuves. Ruošiamasi jas gražiai paminėti. Sukaktuvėse tarp gausybės svečių buvo ir jurbarkiečių, norėjusių pagerbti savo buvusį kleboną („Rytas“, 1935-07-13, Nr. 157).

1940 m. Siaubingas gaisras. Tos dienos popietę Jurbarke kilo didžiulis gaisras. Prasidėjęs G. Feinbergo ir sūnų malūne, kuriame buvo ir elektrinė, jis nusiaubė visą pietinę miesto dalį. Gaisras sunaikino apie 400 namų, nudegė bažnyčios stogas, nugriuvo bokštų smailės. „Lietuvos aido“ korespondentas iš Jurbarko 1940-07-09 rašė: „Klaikus vaizdas Jurbarke. Dejonės, sielvartingi be pastogės ir turto pasilikusių žmonių šauksmai, ašaros – štai kas šiame mieste tepaliko“.