Liepos 27-oji senajame Jurbarke: miesto tvarkymas, pašalpa potvynio aukoms, intriga dėl ribų nustatymo ir byla dėl netvarkomų tiltų

1933 m. Lėšos muziejaus statybai. Šios dienos laikraštyje publikuojamoje renkamų lėšų Vytauto Didžiojo muziejaus statybai apžvalgoje nurodoma, kad Jurbarko Vytauto Didžiojo komiteto skyrius surengė muziejaus statybai propaguoti savaitę, gegužinę ir surinko aukų: dėžutėmis – 187 Lt, aukų lapais – 359,40 Lt, iš gegužinės gauta 11,80 Lt grynojo pelno. Tad Jurbarko skyrius iš viso surinko 658,20 Lt („Lietuvos aidas“, 1933-07-27, Nr. 164).

1934 m. Žinutės iš Jurbarko. Laikraščio žinutė, kad „Saulės“ draugija Jurbarko miesto centre baigia didelę modernišką salę (Dariaus ir Girėno ir Vaižganto gatvių kampe) („Lietuvos aidas“, 1934-07-27, Nr. 169). Kitoje tame pačiame laikraščio numeryje išspausdintoje žinutėje „Smalininkų–Jurbarko plento darbai šiemet bus baigti“ sakoma, kad Susisiekimo ministerija skyrusi plentui tiesti 250 000 Lt. Dirbą apie 100 darbininkų. Bedarbiai džiaugiasi turėdami pusmetį darbo. Už dieną jie gauną po 4 Lt.

1935 m. Žinutės iš Jurbarko. Rašoma apie baigiamą statyti Jurbarko skerdyklą. Po mėnesio tikimasi pradėti gyvulių skerdimą. Skerdykla savivaldybei kainuos apie 60–70 tūkst. litų („Rytas“, 1935-07-27, Nr. 169). Šiame numeryje išspausdintos dar dvi korespondencijos iš Jurbarko. Vienoje iš jų, „Jurbarkas. Miestas gražinasi“, džiaugiamasi, kad išgrįstos ir pertvarkytos kai kurios gatvės, nugriauta daug lūšnų, tiesiamos naujos tvoros. Ypač sutvarkyta ir gražiai atrodo Dariaus ir Girėno gatvė. Antrojoje žinutėje, „Jurbarkas. Supūdyti pašarai“, rašoma apie lietaus kenksmingumą.

1937 m. Pašalpa nukentėjusiems nuo potvynio. Laikraščio informacija, kad nukentėjusiems nuo potvynio Jurbarke vyriausybė paskyrusi 41 965 Lt („Vakarai“, 1937-07-27, Nr. 171).

1937 m. Miesto ribos. Laikraštyje iškeliamos manipuliacijos dėl miesto ribų nustatymo. Sudaryta speciali komisija (viceburmistras – K. Čelkys, tarybos nariai – J. Pocius ir M. Šimonovas) buvo nutarusi ribą išvesti šiaurėje, bravoro rajone, pagal Imsrę. Tačiau dėl vieno komisijos nario nelietuvio (t. y. M. Šimonovo) poveikio du komisijos nariai lietuviai nutarimo atsisakė („Lietuvos aidas“, 1937-07-27, Nr. 334).

1938 m. Byla Jurbarko valsčiui. Kauno–Raseinių autobusų ruožo savininkų įgaliotiniai padavė į teismą Jurbarko valsčiaus viršaitį dėl nesutvarkytų tiltų Jurbarko–Raseinių ir Jurbarko–Kauno keliuose („Vakarai“, 1938-07-27, Nr. 172).