Lapkričio 29-oji senajame Jurbarke: šauliai, skautai, žemės reforma, pašto veikla ir užuojauta nukentėjusiems studentams

1923 m. Šauliai. Jurbarko šaulių būrio veikla buvusi visai apmirusi. Neseniai, atstačius senąją tarybą, sudaryta nauja šaulių 61-ojo Jurbarko būrio taryba. Dabar esą apie 100 naujų narių. Iš jų ketvirtadalis – merginos („Trimitas“, 1923, Nr. 167).

1925 m. Žemės reforma. Laikraštyje keliami faktai apie valsčiaus valdybos ir apskrities žemės tvarkytojo padėjėjo neteisėtus veiksmus vykdant žemės reformą. Kas kliudo naujakuriams kurtis („Darbininkas“, 1925-11-29, Nr. 47). Tame pačiame šios dienos laikraštyje rašoma, kad Jurbarko žydai nesilaiką švenčių įstatymo – dirbą sekmadieniais įvairius darbus.

1926 m. Užuojauta. Spausdinama Jurbarko ateitininkų kuopos užuojauta per policijos akciją lapkričio 21 d. nukentėjusiems studentų eisenos dalyviams. Užuojautos ir patarimas tautiškajai mūsų studentijai („Rytas“, 1926-11-29, Nr. 270)*.

^{*1926 m lapkričio 21 d. studentai, priešiškai reaguodami į valdžios leidimą Lietuvoje steigti 70 lenkų mokyklų, surengė nesankcionuotą eiseną Kaune centre į Karo muziejaus sodelį. Studentų sambūrį iš sodo ėmėsi vaikyti raitosios policijos pajėgos. To meto spauda rašė, kad minia tramdyta „nagaikomis“. Išgirdęs triukšmą pasirodė Lietuvos kariuomenės generolas ir muziejaus direktorius Vladas Nagevičius. Jis užstojo studentus ir ėmė stabdyti policijos pajėgas. „Tarp studentų demonstrantų nemažai buvo Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvių, štai todėl jie ir susilaukė generolo pagalbos“, –  teigė Kauno technologijos universiteto muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė. Masinėje eisenoje galimai dalyvavo nuo 600 iki 1000 studentų, taigi į sambrūzdį įsitraukė bene pusė ar daugiau universiteto studentų. Po šio įvykio kai kurie studentai buvo suimti. Tada protestą pareiškė ir universiteto vadovybė, nepritardama „pertekliniams veiksmams“. „Buvo didelis visuomenės pasipiktinimas. Vyriausybė aiškino, kad nieko bloga čia neatsitiko, tačiau jos autoritetas dar labiau pašlijo. Galima teigti, kad šis studentų demonstracijos numalšinimas paskatino surengti perversmą, kuris įvyko 1926 m. gruodį“, – pastebėjo A. Veilentienė (LRT.lt inf.)}

1934 m. Nutraukti uosto darbai. Laikraštis informuoja, kad, pasirodžius pirmosioms šalnoms, žemsemė „Mindaugas“ nutraukė uosto darbus. Tiltai jau pastatyti. Tiesiamo plento darbai dar nebaigti („Lietuvos aidas“, 1934-11-29, Nr. 273).

1934 m. Problemos su paštu. Laikraščio žinutėje teigiama, kad dėl didelio abonentinio mokesčio (36 Lt per metus) pašte esančios abonentų dėžutės daugiausia tuščios („Lietuvos aidas“, 1934-11-29, Nr. 237). Tas pats Jurbarkietis šiame laikraščio numeryje žinutėje „Laikraščiai gaunami tik į antrą dieną“ skundžiasi, kad autobusai iš Kauno į Jurbarką keleivius atveža per tris valandas, tuo tarpu laikraščiai teateiną tik antrą dieną.

1934 m. Burmistro rinkimai. Kitas laikraštis rašo apie Jurbarko burmistro rinkimus: naujoji taryba burmistru išrinkusi Raseinių policijos vadą Liesniauską, o padėjėju – vokiečių kandidatą Gefnerį, kuris gavęs 5 balsus („Lietuvos aidas“, 1934-11-29, Nr. 273).

1934 m. Skautai. Nuo šios dienos įsakymu Nr. 9 (1934-11-29) Šakių rajono tuntas pavadinamas Jurbarko rajono tuntu. Laikinai ėjęs Šakių rajono tuntininko pareigas mokytojas Mykolas Babilius nuo šios dienos skiriamas Jurbarko rajono tunto tuntininku. Įsakymą pasirašė vyr. skautininkas šefo pavaduotojas dr. Jurgis Alekna ir pulkininkas vyr. skautininkas J. Šarauskas („Skautų aidas“, 1934-12-25, Nr. 24).

1937 m. Vilnų supirkimas. Buvo skelbta, kad šią dieną prie kooperatyvo „Sūkurys“ fabrikas „Drobė“ supirks vilnas („Ūkininko patarėjas“, 1937-11-10, Nr. 45). Vėliau laikraštis pranešė, kad tą dieną „Drobės“ agentai Jurbarke supirkę keletą šimtų kilogramų vilnų. Daugumas buvo I rūšies, tad ūkininkai už jas gavo gražių pajamų („Ūkininko patarėjas“, 1937-12-09, Nr. 49).

1938 m. Žinutės iš Jurbarko. Laikraštyje išspausdintos trys žinutės iš Jurbarko: „Revizija“, „Pirties klausimas“ ir „Viešieji darbai“. Jų autorius pažymėtas kriptonimu (jp). Pirmojoje sakoma, kad Jurbarko savivaldybę revizavę Valstybės kontrolės ir savivaldybių departamento revizoriai radę daug trūkumų. Keli tarnautojai areštuoti. Trečiojoje žinutėje pranešama, kad Jurbarko savivaldybė viešiesiems darbams gavusi apie 7 000 Lt („Lietuvos žinios“, 1938-11-29, Nr. 275).