Lapkričio 18-oji senajame Jurbarke: baudos už gandus, organizacijų veikla ir žemės ūkio mokyklos iškėlimas

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

 

1929 m. Bausmės už gandus. Pirma žinutė spaudoje, kad Jurbarko mokytojai Kostas Bajerčius, Domas Mačiulis ir Stasys Balčytis už gandų skleidimą Raseinių komendanto nubausti po 500 Lt arba po 1 mėn. arešto („Lietuvos aidas“, 1929-11-16, Nr. 262). Po savaitės šią žinutę kiek skirtingai (bauda po 300 Lt) pakartojo „Mūsų laikraštis“  (Nr. 47). Šios nuobaudos rodo tautininkų ir krikščionių demokratų aštrėjantį konfliktą.

1933 m. Tautiškosios organizacijos. Jaunalietuviai turi 12 skyrių, Jurbarko skyriuje esą per 100 narių. Jurbarko rajono jaunalietuvių vadas – mokyt. B. Butkus. Tautininkų sąjungos Jurbarko skyrius turi 56, pirmininkas dir. M. Kviklys. Lietuvių mokytojų tautininkų dr. J. Basanavičiaus vardo sąjungos Jurbarko skyriui priklauso 22 nariai, iš jų 7 – gimnazijos mokytojai. Šių trijų organizacijų valdybos sudaro bendrą tautiškųjų organizacijų tarybą (pirmininkas dir. M. Kviklys) „Sporūtos“ komitetas, kuriam vadovauja inspektorius A. Giedraitis. Skautai susibūrė vos prieš porą metų. Jų dvi draugovės – Kęstučio ir Birutės. Tuntininkas – gimnazijos mokytojas J. Vainauskas. Gausus šaulių būrys (pirmininkas B. Mykolaitis). Veikia Vytauto Didžiojo komitetas (pirmininkas klebonas kun. J. Bikinas) ir Vilniui vaduoti sąjunga (pirmininkas M. Kviklys). Mokytojas B. Butkus straipsnyje „Tautinių idėjų populiarinimo pradžia Jurbarke ir apylinkėje“ rašo, kad dėl prof. Iz. Tamošaičio iširo Kr. Demokratų susirinkimas. Straipsnyje įrodinėjama, kad tautininkų sąjungos veiklos užuomazgos ne Jurbarke, bet Skirsnemunėje, kur reiškėsi tautininko prof. Iz. Tamošaičio poveikis. („Lietuvos aidas“,1933-11-18, Nr. 262).

1934 m. Pašvenčio jaunalietuviai. Visuotiniame Pašvenčio jaunalietuvių susirinkime Jurbarko gimnazijos mokytojas M. Babilius skaitė paskaitą apie šeimą. Tarp kelių įstojusių narių buvo ir ats. j. leit. Mokytojas Kebleris („Jaunoji karta“, 1934-12-02, Nr. 48).

1937 m. Žemės ūkio mokyklos iškėlimas. Laikraštyje aptariamas penkerius metus Jurbarke veikusios žiemos žemės ūkio mokyklos iškėlimas į Betygalą. Agronomo Vl. Tiškaus, Žemės ūkio rūmų vicedirektoriaus, rūpesčiu ji liko Raseinių apskrityje („Ūkininko patarėjas“, 1937-11-18, Nr. 46).

1939 m. Skautų veikla. II kan. Tumo-Vaižganto skautų draugovė, vadovaujama vyr. skiltininko Z. Vėgerto, surengė Latvijos nepriklausomybės minėjimą su įdomia programa. Žiūrovų buvo pilna gimnazijos salė („Skautų aidas“, 1939-12-31, 24). Tame pačiame žurnale po šios žinutės eina dar dvi: „Sparčiai augame...“ – draugovė šiuo metu turinti jau 30 narių ir „Dažnai iškylaujame“ – beveik kas šeštadienį daromi populiarūs nakties žygiai.

1939 m. Šaulių kursai. Baigėsi daugiau kaip pusantro mėnesio trukę šaulių surengti sanitarijos ir degazacijos kursai („Trimitas“, 1939-11-23, Nr. 47).

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Gaisrinės pastato statybos pradžia . Apie 1925 m.

Kovo 19-oji senajame Jurbarke: garlaiviai, atlaidai, aukos ligoninei ir apleisti ugniagesiai  0

Potvynis Jurbarke

Kovo 18-oji senajame Jurbarke: išdykęs vikaras, ledonešis, šaulių veikla ir žūstantys varnėnai  0

Potvynis Jurbarke

Senasis Jurbarkas kovo 17-ąją: revizija, turizmo komitetas ir didžiulis potvynis  0

Senasis Jurbarko paštas

Kovo 16-oji senajame Jurbarke: rinkimų apylinkės, kylantis vanduo ir pašto perkėlimas  0

A. ir I. Giedraičiai su dukra Danute gimnazijos parke

Senasis Jurbarkas kovo 15-ąją: policijos viršininkas, teismo vizitacija, Užgavėnių blynai ir nukirsti medžiai  0

Vokiečių tiltas per Mituvą 1915 m.

Kovo 14-oji senajame Jurbarke: ginčas dėl darvinizmo, nepatogus susisiekimas, urėdijos perkėlimas ir kiškiai  0

Kovo 14-osios laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite

Kovo 14-osios laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite  0

Tilto per Mituvą statyba

Kovo 13-oji senajame Jurbarke: kruvinas šeimyninis konfliktas, turgūs Skirsnemunėje ir nauji tiltai  0

Po Jurbarko gaisro 1940-07-07

Kovo 12-oji senajame Jurbarke: susisiekimas, gaisro atgarsiai ir neveikianti pirtis  0

Prie bažnyčios šventoriaus vartų

Senasis Jurbarkas kovo 10-ąją: netektys, „raudonieji“ karveliai, nutrūkęs susisiekimas ir kortavimo klubas  0

Aviacijos šventė Jurbarke 1938 m.

Kovo 9-oji senajame Jurbarke: užuojauta, aukos sklandytuvui ir kaimas su trimis kooperatyvais  0

Jurbarkiečiai

Senasis Jurbarkas kovo 8-ąją: prasidėjusi navigacija, medžių niokotojai, viengungių teismas ir nužudymas dėl turto  0

Jurbarkas, Uosto gatvė

Kovo 7-oji senajame Jurbarke  0

Jurbarko vaikų darželis 1941 m.

Senasis Jurbarkas kovo 6-ąją: vikarų pokyčiai, prieglaudos ir klastotojai  0

Šaulių klubas

Senasis Jurbarkas kovo 5-ąją: šaulių veikla, gimnazijos būreliai, inteligentų klubas ir leidimas elgetauti  0

Jurbarko bažnyčio choras, vadovaujamas J. Pociaus (centre), 1924–1926 m.

Senasis Jurbarkas kovo 4-ąją: choras, skautų veikla, pavogta kumelė ir sušalusios bitės  0

Miesto valdininkai. Pirmas iš dešinės sėdi burmistras Jurgis Gepneris.

Kovo 3-oji senajame Jurbarke: valdžios algos, gaisras, skulptoriaus darbai ir įžūlūs prekeiviai  0

Kauno gatvė Jurbarke

Kovo 2-oji senajame Jurbarke: nelaimė, sprogstantys degtukai, mokestis už ledą ir tiltas  0

Jurbarko žydų pradinė mokykla

Kovo 1-oji senajame Jurbarke – pasikeitimų metas  0

Jurbarkas iš 1 km aukščio

Senasis Jurbarkas vasario 29-ąją: gimnazijos literatai, gaisras pašte ir banke, cemento fabriko statyba  0

Rabinovičiaus namai Jurbarke

Senasis Jurbarkas vasario 28-ąją: nusikaltimai ir nelaimės, alkani ligoniai, brangūs arkliai ir klaidinami evangelikai  0

Vasario 28-osios laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite

Vasario 28-osios laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite  0

Jurbarko vaizdas 1935 m.

Senasis Jurbarkas vasario 27-ąją: progimnazija, tilto reikalai ir elektros ūkis  0

Bišpilis 1931 m.

Vasario 26-oji senajame Jurbarke: prislėgti mokytojai, inteligenčių ratelis, atbėgę gydytojai ir brangi elektra  0

Mūsų partneriai