Kovo 9-ąją minime Lietuvos vardo dieną

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

2009-aisiais šventėme Lietuvos tūkstantmetį, o nuo 2019-ųjų Lietuva turi ir savo oficialią vardo dieną.

2019 metais minint Lietuvos pirmojo paminėjimo rašytiniame šaltinyje 1010-ąsias metines, Lietuvos Respublikos Seimas, įvertinęs šios datos išskirtinę reikšmę Lietuvos istorijai, papildė Atmintinų dienų įstatymą ir jame įrašė: kovo 9-oji – Lietuvos vardo diena.
Lietuva pirmą kartą rašytiniame šaltinyje buvo paminėta Kvedlinburgo Šv. Servacijaus moterų vienuolyno metraštyje, aprašant įvykį Lietuvos pasienyje. Metraštyje lotynų kalba rašoma „Šventasis Brunonas, vadinamas Bonifacu, arkivyskupas ir vienuolis, vienuoliktaisiais savo atsivertimo metais Rusios ir Lietuvos pasienyje pagonių nužudytas su aštuoniolika saviškių kovo 9 dieną, nukeliavo į dangų“.
Taigi, Lietuvos vardo ankstyviausias žinomas paminėjimas susijęs su nesėkminga krikščioniškąja misija. Nors tikėtina, kad Brunoną nužudė vis dėlto ne lietuviai. Gal tai kokie skalviai, prūsams gimininga gentis. Bent jau taip teigia kalbininkas, itin kruopščiai nagrinėjęs baltų gentis, mokslų daktaras Letas Palmaitis. Jis mano, kad Brunonas buvo nužudytas netoli Jurbarko. Teritorija – Lietuvos. Taigi, ir vardas užrašomas Lietuvos. Tiesa, lenkų istorikai teigia, kad Brunonas nužudytas Gižicko mieste, greta kurio telkšo nemažas ežeras, kuris galėtų būti dokumentuose minimas telkinys, kuriame buvo pakrikštyti 300 pagonių.

Paties Lietuvos vardo kilmės hipotezių yra nemažai, todėl kiekvienas gali pasirinkti sau priimtiniausią:

Kalbininkas Kazimieras Kuzavinis įsitikinęs, kad Lietuvos vardui pradžią davė upė Lietava, arba Lietauka – dešinysis Neries intakas. Tam neabejodami pritaria Jonavos rajono gyventojai, juk Lietavos upelis teka būtent šiame rajone.
Baltistas Simonas Karaliūnas mano, kad Lietuvos vardas susijęs su vokišku žodžiu leiten. Jis reiškia vadovauti, vesti. Taigi, Lietuvos vardas galėjęs iš pradžių reikšti kariauną.
Panaši būtų ir istoriko Artūro Dubonio hipotezė: XV amžiuje Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdininkų luomas vadinosi leičiai. Nuo to ir valstybės pavadinimas: Lietuva – leičių šalis.
Lotyniškai litus reiškia jūros krantą. Taigi Lietuva – ant jūros kranto esanti šalis.
Na, ir pats žinomiausias bei labiausiai paplitęs teiginys – Lietuva nuo žodžio lietus, nes čia daug lyja .

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Šv. Morkus

Šv. Morkus, Daržų diena  2

Naujame Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Naujame, 15-ame, „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite

Naujame, 15-ame, „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite  0

Naujame rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Naujame balandžio 4 dienos laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame balandžio 4 dienos laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Garlaivis „Vaidila“

Balandžio 2-oji senajame Jurbarke: girtas burmistras, nelaimė Nemune, garlaiviai ir gimnazistų kulkosvaidis  0

Potvynis Jurbarke

Senasis Jurbarkas balandžio 1-ąją: apsivogęs paštininkas, potvynio pradžia, tautinis konfliktas ir kritika kino teatrui  0

Senasis Jurbarkas kovo 31-ąją: gimnazija, aukos varguomenei, „Sūkurio“ draugija ir Skirsnemunės problemos

Senasis Jurbarkas kovo 31-ąją: gimnazija, aukos varguomenei, „Sūkurio“ draugija ir Skirsnemunės problemos  0

Kovo 30-oji senajame Jurbarke: kritika kino teatrui, mokyklų problemos, padėtis pasienyje ir Girdžių šauliai

Kovo 30-oji senajame Jurbarke: kritika kino teatrui, mokyklų problemos, padėtis pasienyje ir Girdžių šauliai  0

Potvynis Jurbarke

Senasis Jurbarkas kovo 29-ąją: medžių sodinimas, privilegijuota lūšna, menkas potvynis ir kruvinos vakaruškos  0

Raseinių gatvė Jurbarke XX a. pr.

Senasis Jurbarkas kovo 28-ąją: tilto statyba, Girdžių pavasarininkai, brangūs miltai ir silkių kainos  0

Naujame, 12-ajame, „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite

Naujame, 12-ajame, „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite  0

Jurbarko didžioji sinagoga

Senasis Jurbarkas kovo 27-ąją: skurdžios mokyklos, nevykęs biznis, pašto problemos ir maldos namai  0

Šaulių šventė Jurbarke

Kovo 26-oji senajame Jurbarke: geležinkelio klausimas, garlaivių eismas, gyventojų nuotaikos ir aukos Ginklų fondui  0

Vasilčikovo rūmai

Senasis Jurbarkas kovo 25-ąją: žemės reforma, kursai ir skautiškos Velykos  0

Ketas ties Jurbarku

Kovo 24-oji senajame Jurbarke: bravoras, elektra Skirsnemunėje, tiltas ir Velykų dovanos  0

Vokietijos-Lietuvos pasienis 1940 m.

Kovo 23-oji senajame Jurbarke: paštas, šaulių veikla, „beždžionizmo teorija“ ir sulaikyti autobusai  0

Laidotuvių procesija prie Jurbarko bažnyčios

Senasis Jurbarkas kovo 22-ąją: kunigų permainos, varžytynės ir elektros problemos  0

Baidokas Jurbarke, 1938–1939 m.

Senasis Jurbarkas kovo 21-ąją: atskleistas nuskaltimas, „kova“ su krize, gimnazijos veikla ir baidokų statyba  0

Naujame Jurbarko rajono laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite

Naujame Jurbarko rajono laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite  0

Jurbarkas XX a. 3–4 deš.

Senasis Jurbarkas kovo 20-ąją: neįvestas pradžios mokslas, girti padegėjai ir atsišaukimai iš dangaus  0

Gaisrinės pastato statybos pradžia . Apie 1925 m.

Kovo 19-oji senajame Jurbarke: garlaiviai, atlaidai, aukos ligoninei ir apleisti ugniagesiai  0

Potvynis Jurbarke

Kovo 18-oji senajame Jurbarke: išdykęs vikaras, ledonešis, šaulių veikla ir žūstantys varnėnai  0

Potvynis Jurbarke

Senasis Jurbarkas kovo 17-ąją: revizija, turizmo komitetas ir didžiulis potvynis  0

Mūsų partneriai